Keliaujanti istorija

            Labas visiems, praeitą kartą rašiau, jog neturiu naujos kelionės, tačiau per tą laiką spėjau kai kur nuvažiuoti ir pamaniau, galbūt bus įdomu paskaityti apie tai daugiau. Už šią kelionę turėčiau dėkoti savo auklėtojai, nes tai buvo klasės ekskursija. Bet juk ir paprastos ekskursijos su mokykla irgi yra kelionės. Važiavome netoli, tačiau naujos patirties ir smagaus laiko buvo nemažai. Taigi, važiavome į krepšinio varžybas. Tikiu, kad galėjo nuskambėti nuviliančiai ir per daug paprastai, bet man jos nebuvo tokios paprastos. Į krepšinio varžybas važiavau pirmą kartą ir tiesą pasakius nežinojau net ko tikėtis. Prisipažinsiu nesidomėjau šiuo sportu, nežinojau taisyklių, nei kėlinių skaičiaus, beveik nieko. Taip nesigaudydama važiavau į tikras, rimtas varžybas kartu su šio sporto aistruoliais. Skamba tikrai keistokai.                 Užsakytu autobusu atvažiavome į Kauną...

                   Sveiki, grįžtu su dar vienu straipsniuku. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, neturiu istorijos apie naują kelionę. Tačiau kelionės juk neprasideda iš karto jau kitame pasaulio kampelyje ar lėktuve/automobilyje. Dažniausiai jas pradedame nuo minties vystymo apie būsimą žygį, o kai jau nusprendžiame vykti, pradedame planuoti ir ruoštis. Taigi, šįkart aš pakalbėsiu apie tą ankstesnę, pradinę kelionių dalį – pasiruošimą. Įsivaizduokime situaciją: žinote, jog artėja atostogos, darbai, namai ir buitis atsibodę, tad kyla idėja kažkur nuvykti. Turime idėją, bilietus susirasime, tačiau ką verta žinoti ir pasiruošti prieš sėdant į transportą pakeliui į nuotykį? 1.        Susirandame gyvenamąją vietą. Vykti į kelionę galima dviem būdais: Atsidurti toli nuo namų ir visišku ,,exprontu“ pulti ieškoti po kokiu stogu miegosite arba tuo apsirūpinti iš anksto. Žinoma, pirmas ...

                  Sveiki, pastaruoju metu mano įrašai buvo apie keliones, tad noriu paliesti ir kitą temą. Pavyzdžiui, pakalbėti apie pliušinius žaislus. Kodėl gi noriu apie tai rašyti, jei didžioji dalis kuriems tai aktualu net skaityti nemoka? Atsakysiu paprastai: vaikiška tema tampa visai nevaikiška, kai reikia eiti į vaikų gimtadienius, kai norite padovanoti kokiam mažyliui, tai kas būtų jam ypatinga. Galbūt ne visi turime jaunesnius brolius ar seses, tačiau jau taip sudėliotas pasaulis, kad vienaip ar kitaip mažieji mus supa. Žaislų įvairovė- labai didelė, tačiau visada minkšti pliušiniai žaislai buvo mano mėgstamiausi. Todėl apie juos galiu daugiausiai papasakoti. Kiekvienas vaikas, kad ir kas jam patiktų, turi savo mylimiausią žaislą, kurį vešis į visas keliones ar guldysis šalia, kai eis miegoti. Ką daryti, jog tai būtų būtent jūsų dovana? Na, į šį klausimą negaliu atsakyti 100%, nes kiekvienam vaiku...

                       Sveiki, neseniai teko kai kur nuvažiuoti ir dar labiau praplėsti savo žinias. Tad kodėl gi tuo nepasidalinus? Su draugais važiavome į Jovariškių kaimą susitikti su Naujadvario žirgais. Man tai nebuvo visiškai nauja patirtis, tačiau įspūdis liko. Dažnai šventėse vaikus pasodina ant žirgo ir apveda ratuku. Tai irgi smagu, bet šį kartą viskas buvo kitaip. Buvome trise, mums paskyrė po žirgą, aš jau antrą kartą susitikau su Adjaria. Ant jų lipome patys, nors ir su trenere šalia, dėl saugumo. Tačiau žirgo už pavadžio niekas nelaikė. Trenerė ėjo pėsčia šalia, o mes pradėjome žingsniuoti ant žirgų iš vidinio kiemo. Pradžioje jojome asfaltuotu keliu, vėliau įžengėme į miškelį. Takelis gana siauras, kalvotas, tad iš pradžių, ypač besileidžiant kalvele jaučiausi nestabiliai. Tačiau pavyko išsilaikyti ir sėkmingai pereiti. Žirgai taip pat, jau pažinę visas trasas, todėl tik ramiai...

                  Labas visiems, noriu pasidalinti naujausios, savo mažos kelionės iki Rumšiškių, įspūdžiais. Važiavau į Rumšiškių šviesų festivalį ,, 1000 šviesų “. Su šeima ruošėmės nuvažiuoti, beveik mėnesį laiko, vis neatsirasdavo progos. Bet labai džiaugiuosi, jog nuvažiavome ir spėjome apžiūrėti visas dekoracijas. Žmonių iš tiesų buvo labai daug. Jau seniai buvau tokiam susibūrime. Apsimokėjo pirkti bilietus internetu, nes eilėje būtume pralaukę ištisą amžinybę. Tai buvo galima padaryti, net atvažiavus į vietą, tad į pačią teritoriją pakliuvom gana lengvai. Jau iš mašinų aikštelės matėsi pirmoji dekoracija – mediniai arkliukai, kuriuos, bent anksčiau, vaikai apžergę, bėgiodavo ir įsivaizduodavo, jog joja. Ji pastatyta šiek tiek toliau, tarsi įžanga į visą laukiančią alėją, todėl buvo puiki proga pasibandyti fotoaparatui. Visas grožis matosi tik sutemus, tad įspūdingumui perkurti prireikė padirbėti su n...

  Sveiki, šįkart noriu pakalbėti apie keliones. Yra keli jų tipai: verslo, sveikatingumo, kultūros ir dar daug kitų. Kažkur vykstame dėl skirtingų priežasčių, nors populiariausiu variantu turbūt galime nominuoti kurortus. Bet šį kartą kalbėsiu ne apie juos. Noriu pasidalinti pažintinių takų patirtimi. Vieni apie juos žino daugiau, kiti mažiau, bet kodėl gi nepasidalinus įspūdžiais, kas laukia, šią sritį išbandžius. Kas gi tai yra? Nesitikėkite, jog nuvažiavę rasit minkštą fotelį ar atrakcionų parką. Tai nemokama pramoga, kuri patiks tiems, kas myli gamtą. Tai takai šalia upių, medžių, skardžių, su keliomis pažintinėmis nuorodomis apie tą vietovę. Kai kur jie veda net per pelkynus, ar aukštos žolės pievas, todėl prieš leidžiantis į žygį rekomenduoju atskirai paskaityti, apie tai kur vyksite. Yra įvairių distancijų per visą Lietuvą, svarbu išsirinkti tokią, kuri nesukeltų per didelių rūpesčių. Mano trumpiausia distancija buvo – 2,5 km, ilgiausia – 13km. Taigi, atstumai skiriasi ir ...

           Sveiki, mano mama - mano įkvėpėja. Ją rankdarbiai traukė jau labai seniai. Tad noriu pasinaudoti proga ir pasidalinti jos istorija. Išbandyta daug sričių: dekupažas, muilo gamyba, siuvinėjimas kryželiu. Bet labiausiai ,,prilipo“ nėrimas. Ji turi pilną idėjų, kaip nerti kuo gražiau, o panaudoti kuo praktiškiau ir naudingiau. Na, o aš turiu idėjų, kaip visą tai aprašyti. Tad kodėl gi tuo nepasidalinus? Pradėkime nuo pat pradžių. Kaip mama susikūrė verslą turėdama tik hobį? Ar tai įmanoma kiekvienam? Į antrą klausimą galiu iš karto atsakyti: TAIP. Tam reikia tik noro ir pastangų. Nesvarbu ką darote: piešiate, statote, lipdote, kuriate, rašote.... Viską įmanoma atskleisti pasauliui ir galbūt net iš to užsidirbti. Grįžkim prie to - kaip gi viskas prasidėjo? Mano mama turėjo aistrą rankdarbiais jau nuo mokyklos laikų. Bet tai verslu iškart netapo. Ji nerdavo, siuvinėdavo sau. Taip atitrūkdavo nuo pašalinių minčių, sutelkdavo dėmesį, nurimdavo. Tuo...