Pažintiniais takais

 

Sveiki, šįkart noriu pakalbėti apie keliones.

Yra keli jų tipai: verslo, sveikatingumo, kultūros ir dar daug kitų. Kažkur vykstame dėl skirtingų priežasčių, nors populiariausiu variantu turbūt galime nominuoti kurortus. Bet šį kartą kalbėsiu ne apie juos. Noriu pasidalinti pažintinių takų patirtimi. Vieni apie juos žino daugiau, kiti mažiau, bet kodėl gi nepasidalinus įspūdžiais, kas laukia, šią sritį išbandžius. Kas gi tai yra? Nesitikėkite, jog nuvažiavę rasit minkštą fotelį ar atrakcionų parką. Tai nemokama pramoga, kuri patiks tiems, kas myli gamtą. Tai takai šalia upių, medžių, skardžių, su keliomis pažintinėmis nuorodomis apie tą vietovę. Kai kur jie veda net per pelkynus, ar aukštos žolės pievas, todėl prieš leidžiantis į žygį rekomenduoju atskirai paskaityti, apie tai kur vyksite. Yra įvairių distancijų per visą Lietuvą, svarbu išsirinkti tokią, kuri nesukeltų per didelių rūpesčių. Mano trumpiausia distancija buvo – 2,5 km, ilgiausia – 13km. Taigi, atstumai skiriasi ir svarbu į tai atsižvelgti iš anksčiau. Skiriasi ir jų sudėtingumas. Vienur – medinis takelis per mišką, kitur – rąstai, upės, šlaitai ir pelkės. Kaip pavyzdį, plačiau papasakosiu apie Grabijolų kaimo pažintinį taką, esantį Neries regioniniame parke. Buvau ten su šeima prieš du metus (2020m.), dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos, tai buvo įkvėpimas gryno oro iš po kaukių. Šalia tako yra ir pats Grabijolų kaimas, tad prieš žygį dar pasivaikščiojome tenai. Įspūdį paliko išlaikytas senovinių sodybų stilius. Apart Rumšiškių nebedaug kur galima tokių pamatyti, be to žmonės vis dar jose gyvena!

 Pasižvalgę patraukėme jau pačiu pažintiniu taku.  Nors jis yra tik 4km ilgio, šiame take buvo galima praeiti beveik per viską. Prasidėjo pieva, siauru takučiu ėjome tarp aukštų žolių iki pat miškelio. Miškelis kalvotas, buvo neseniai paliję, tad reikėjo žiūrėti po kojomis, kaip nepaslysti ir nenuriedėti žemyn. Jokių medinių laiptų, viskas palikta gamtos valioje. Per mišką teka siauras Saldusis upelis. Apie sklandančias linksmas legendas rasite parašyta stovelyje šalimais. O jį pereiti nėra labai sudėtinga, akmenų ir medžio pagalba. Susipažinę su Grabijolų kaimo kraštovaizdžiais, legendomis, galėsite grįžti atgal tik tuomet, jei bijosite pasiryžti tikriems nuotykiams. Toliau prieinamas miškelio kraštas, prie kurio yra rugių laukas. Jei pataikysite sezono metu ir aplink nevažinės kombainai – puiki vieta nusifotografuoti. Na, o po fotosesijų telefonus ir kameras geriau saugiai paslėpti, nes dar šiek tiek palypėjus kalvomis prasideda pats tako linksmumas. Nelabai platus takelis veda per skardžius, o vienintelė atrama – medžiai. Vaikščiosite beveik ant prarajos slenksčio, lipsite per griovius, apeisite medžius, bet tuo pačiu adrenalinas atvers akis puikiems gamtos vaizdams. Tai nėra visiškai nepraeinamas takas, nes ėjome kartu su mažais vaikais, bet būti atsargesniems ir saugoti vieni kitus tikrai prireiks. Link tako pabaigos prieisite ir storiausią Neries regioninio parko ąžuolą. Apėję ratą, ties rugių lauku toliau mišku grįžom beveik tuo pačiu keliuku, kuriuo atėjom. Tik per skardžius pakartotinai eiti nereikėjo. Viskas trunka apie porą valandų, bet rekomenduoju važiuoti anksčiau, jog nereikėtų grįžti su tamsa. Jei pritrūko nuotykių, siūlau išbandyti būtent šį pažintinį taką. Ne veltui jis kai kur vadinamas ,, laukiniu“. Dėl tos pačios priežasties nepatariu ten lankytis su, pavyzdžiui, vaikišku vėžimėliu.

Bet ką daryti, jeigu norisi kažko ramesnio? Juk ne visiems priimtina karstytis šlaitais. Bet tai nėra didelė bėda, nes nevisi pažintiniai takai yra ekstremalūs. Pavyzdžiui, Dūkštų pažintinis takas. Jis galbūt netgi ilgesnis (apie 5km) nei Grabijolų kaimo, tačiau puikus pasivaikščiojimui ir ramybės pajutimui. Kiti rašo, jog jis vienas sudėtingiausių, bet aš nelabai su tuo sutikčiau, nes paliko visiško lengvumo savyje įspūdį. Be to kelio prasme patogesnis, nes yra padaryti mediniai takučiai, o vienoje dalyje yra šiek tiek plento ir žvyro kelio. Didžioji dalis eina šalia Dūkštos upės, tad akis yra kur paganyti. Taip pat mediniais laiptukais galima užlipti ir ant poros piliakalnių, nuo kurių atsiveria puikūs kraštovaizdžiai. Ten įrengti suoliukai, tad šiltą, saulėtą dieną, galima ir paskaityti knygą ar ateiti į kuprinę įsimetus rankdarbį. Retas atvejis, jog bus daug žmonių, nes visi juda į priekį, savo tempu ir sangrūdžių nebūna. Tad pasimėgauti tyla, ramybe, gamta, laisva popiete ir rankdarbiais kitokioje aplinkoje,  puikiai tinkamas maršrutas. Tai sveika, skatina aktyvumą, susipažinimą su kita aplinka, tobulėja orientacija. Taip pat po pasivaikščiojimo jausitės atsigavę. Puiki galimybė pabūti su savimi arba pasikviesti draugų, šeimą į kompaniją. Be to juk tai nieko nekainuoja! Ir panašių takų galima rasti visoje Lietuvoje. Tikiuosi, tai buvo naudinga ir sužinojote, ką nors naujo. Galbūt net, ką veiksite savaitgalį, nebereikės galvoti? Žiema – ne kliūtis, labai gražu nuvažiuoti ir šaltuoju metų laiku – tai primena pasaką. O ir nuotraukų medžiotojams – puiki vieta.  Atraskite ir mėgaukitės gamta.

 

Rusnė

Nuorodos į kelias nuotraukas iš tekste minėtų takų: https://www.instagram.com/p/CPI_i5oJHW8/ https://www.instagram.com/p/CPI_tH4pPXX/ https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10226122791395740&type=3

Taip pat dar esu ėjusi šiais takais:

 Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas

Karmazinų pažintinis takas

Žygis ,,Žalio Velnio keliais“ Abromiškių k.

Varninkų pažintinis takas

Anykščių basų kojų takas ( purvinai smagu)

Kernavės Balto kalno pažintinis takas

Šavošos pažintinis takas

Žygis ,,Velnio keliais“ Aukštadvaris

Nori apie kažkurį sužinoti daugiau? Rašyk komentaruose! Būtinai pasidalinsiu plačiau.

 

Kilo klausimų? Susisiekime:

Facebook: Rusne Kuleviciute

Instagram: rusnekuleviciute