Poezijos paslaptys
,,Ant krašto balkono“ Tik noriu įkvėpti To trykštančio oro. Tik noriu pajusti Medinį kraštą balkono. Ir ne todėl, jog norėčiau Link žemės nukristi. O tam, jog galėčiau Su vėju nuskristi. Rankom surinksiu žvaigždes, Nes mėnulio bijau – neužteks. Lietus nuriedėjo nuo skruosto, Nebenorėjau mėnulio, tik uosio. Širdis, kuri buvo giliai Iššoko, suspurdo, ištryško gražiai, Nes aš vėl įkvėpiau oro. Ir daugiau nereikėjo stovėti Ant krašto balkono. -Rusnė Kulevičiūtė Kas yra poezija? Ir kam ji skirta? Poeziją mes visi suprantame labai skirtingai – vieni tik kaip žodžius su besirimuojančiomis galūnėmis, kiti joje įžvelgia daugiau: jausmus, intonacijas, perteikiamas paslaptis, minties suvokimą ir pan. Aš asmeniškai eilėraščius sieju su melodijom, nes prozą skaitau, o poezijos klausau. Na, tai labai platus žodis su daug interpretuotų reikšmių. Kaip ji susijusi su manimi ar tinklaraščiu? Aš pati mėgstu surimuoti žodžius taip, jog...