Po žirgų pasaulį. Su Auguste Bulyginaite.

Sveiki, neseniai teko kai kur nuvažiuoti ir dar labiau praplėsti savo žinias. Tad kodėl gi tuo nepasidalinus? Su draugais važiavome į Jovariškių kaimą susitikti su Naujadvario žirgais. Man tai nebuvo visiškai nauja patirtis, tačiau įspūdis liko. Dažnai šventėse vaikus pasodina ant žirgo ir apveda ratuku. Tai irgi smagu, bet šį kartą viskas buvo kitaip. Buvome trise, mums paskyrė po žirgą, aš jau antrą kartą susitikau su Adjaria. Ant jų lipome patys, nors ir su trenere šalia, dėl saugumo. Tačiau žirgo už pavadžio niekas nelaikė. Trenerė ėjo pėsčia šalia, o mes pradėjome žingsniuoti ant žirgų iš vidinio kiemo. Pradžioje jojome asfaltuotu keliu, vėliau įžengėme į miškelį. Takelis gana siauras, kalvotas, tad iš pradžių, ypač besileidžiant kalvele jaučiausi nestabiliai. Tačiau pavyko išsilaikyti ir sėkmingai pereiti. Žirgai taip pat, jau pažinę visas trasas, todėl tik ramiai žingsniavo mus nešdami ir nesibaidė. Į gamtos grožį negalėjau susitelkti, jog nenukrisčiau, bet vis tiek buvo labai gražu. Einant pasivaikščioti, važiuojant dviračiu ar jojant ant žirgo, gamta su tavimi susilieja vis kitaip. Jojimas žavi vien tuo, jog tu draugiškai prisilieti prie kitos gyvos būtybės. Iš miškelio išjojome į treniruočių aikštelę. Mane pasikvietė trenerė, jog primintų, kaip reikia risnoti. Buvau tai bandžiusi tik kartą, bet gana greitai prisiminiau. Joti ristele, tai tarsi tarpinis variantas tarp paprasto ėjimo ir bėgimo, kai žirgas smulkiu žingsniu pagreitina tempą. Man leido risnoti dideliu ratu savarankiškai. Kartais suvaldyti žirgą buvo sunkiau, kartais lengviau. Bet mano nuomone, su Adjaria mes sutarėme gana gerai. Nesu tokia patyrusi, kad būčiau galėjusi daryti sudėtingesnius pratimus, tačiau tikrai mėgavausi ramia ristele. Po beveik valandos treniruotės, grįžome asfaltu iki pačio žirgyno kur teko atsisveikinti su Adjaria ir kitais žirgais. Negalėjau sakyti, jog atsisveikinome su jos draugais, nes pasirodo su vienu iš tų žirgų Adjaria buvo rimtai susipykusi ir net aikštelėje neprisileido joti arti. Tačiau aš žirguose nenusimanau labai gerai. Todėl paprašiau man padėti atsakyti į visus klausimus savo draugės nuo mažų dienų Augustės
Bulyginaitės , kuri šioje srityje yra patyrusi daug labiau.

- Žirgas tau jau ne svetimas. Ar tau tai vis dar tik pramoga, ar žiūri į tai, kaip į sportą?

- Nuo mažens žavėjausi žirgais ir žirginiu sportu, būdama mažesnė žiūrėjau į tai kaip į mylimą hobį, tačiau dabar šis hobis išaugo į sportą.

- Kiek laiko žirgais domiesi, kaip sportu?

- Žirgais kaip sportu domiuosi jau maždaug pustrečių metų.

- Kuriuo metu tau vyksta treniruotės. Ar jos nesikerta su kitomis tavo veiklomis?

- Šiuo sportu užsiimu visais keturiais metų laikais. Įprastai į treniruotes važiuoju kartą per savaitę - dažniausiai tai būna šeštadienis. Jeigu pavyksta, treniruojuosi ir per atostogas. Kadangi treniruojuosi savaitgaliais, įprastai treniruotės nesikerta su kitomis mano veiklomis.

- Sakai, jog treniruojiesi visais metu laikais, taigi žiemą, paspaudęs šaltukas ir sniegas nėra kliūtis?

- Tikrai ne – žirgai būna pakaustyti, tad ledas ir sniegas jiems ne kliūtis. Svarbu šiltai apsirengti ir turėti gerą nuotaiką :)

- Ar brangu kiekvieną savaitgalį važiuoti į žirgyną?

-Viskas priklauso kokiam žirgyne treniruojiesi, kainos būna maždaug 20 – 30€, tačiau čia jau, kaip kiekvienas pasižiūrės – vienam gali būti brangu, kitam ne. Taip pat priklauso su kuo lygini kainą – jeigu kiekvieną savaitgalį pirksi šokolado plytelę, tai kainuos mažiau, bet jeigu kiekvieną savaitgalį pirksi naują telefoną, tai kainuos daug daugiau.

- Ar tai yra pavojingas užsiėmimas?

- Vėlgi priklauso su kuo palyginsi, tačiau mano nuomone tai yra gana pavojingas užsiėmimas, nes viskas priklauso ne tik nuo tavęs, bet ir nuo žirgo – galbūt jis kažko išsigąs, galbūt jis piktas, galbūt jis nori išbandyti tavo jėgas ir kantrybę.

- Ar esi patyrusi rimtų traumų?

- Buvo keletas sumušimų, tačiau rimtesnių traumų neteko patirti.

- Ar esi dalyvavusi kokiose varžybose?

- Rimtose varžybose dar nedalyvavau, tačiau stovykloje, į kurią vyksiu jau ketvirtą kartą, vyksta estafečių varžybėlės, kuriose sudalyvavusi kiekvieną kartą pasiekiu vis aukštesnius rezultatus, tad tikrai jaučiu, kad šiame sporte tobulėju ir tikiuosi vieną dieną sudalyvauti rimtose varžybose.

- Kaip manai, ką reiktų daryti, jei žirgas pasibaidytų, pavyzdžiui, varžybų metu?

- Jeigu žirgas pasibaido, pats raitelis turėtų išlikti ramus ir nepanikuoti, kad dar labiau neišgąsdintų žirgo.

- Ar yra tik viena jojimo rūšis? Jei yra kelios kuo jos skiriasi?

- Lietuvoje yra penkios pagrindinės jojimo disciplinos - ištvermės jojimas, konkūrai, dailusis jojimas, trikovės jojimas, važiavimas kinkiniais. Ištvermės jojimas-tai tarsi ,,lenktynės”, kuomet raitelis su žirgu bėga tam tikrą atstumą, tačiau laimi ne greičiausiai atbėgęs žirgas, bet žirgas su geriausia savijauta. Konkūrai-tai šokimas su žirgu per kliūtis. Dailusis jojimas-meniška sporto jojimo šaka, kuomet su žirgu atliekami įvairūs elementai - gražūs žingsneliai, šuoliukai ir taip toliau. Trikovės jojimas susideda iš ištvermės jojimo, konkūrų ir dailiojo jojimo. Važiavimas kinkiniais - tai lenktynės su į vežimėlius pakinkytais žirgais. Mano širdis priklauso ištvermės jojimui.

- Kas gali užsiimti jodinėjimu, bandyti dalyvauti varžybose ir siekti kitų tikslų šioje sporto šakoje?

- Jodinėti gali ir maži ir dideli - nėra svarbus nei tavo ūgis, nei sudėjimas, nei amžius.

- Na ir pabaigai: ko palinkėtum skaitytojui, kurį galbūt sudomino ši sporto šaka?

- Mielas skaitytojau, jeigu Tave sudomino ši sporto šaka, linkiu ją išbandyti, nes akimirkos su žirgu yra neapsakomos. Lietuvoje paplitusi ne viena jojimo disciplina, tad išsirink tą, kuri Tau labiausiai prie širdies ir pirmyn! ,,Žirgo dovana yra susieti mus su Dangumi ir mūsų pačių pėdomis”-Ronni Sweet.

Tikiuosi atsakėme į visus keliamus klausimus ir buvo įdomu! Jodinėjimas tikrai išskirtinė pramoga ar sportas. Galbūt net galima pasakyti, jog tai nėra individualus sportas, nes niekada nesi vienas. Prisiliesti prie šių būtybių, man irgi visada patiko. O su Adjaria viliuosi dar pabendrauti. Ačiū Augustei už pasidalintas žinias. Jei turite pastebėjimų, palikite komentarą.

Rusnė