Keliaujanti istorija

,,TrenkTuro" Druskininkų žygio savanoriai                   Sveikučiai. Praūžė jau mano visos veiklos ir spektakliai, dangų prieš kelias dienas jau nušvietė fejerverkai, o daug kas turbūt jau gal net pradėjote įgyvendinti savo naujametinių pažadų sąrašą. Turiu vieną veiklą, į kurią įsitraukiau dar praeitais metais ir kurią norėčiau pratęsti šiais. Jei iš tikro naujų metų proga stengiatės išsikelti naujų tikslų ar pasiryžtate, kad būtent šiais metais išbandysite kažkokią naują sritį, savanorystė gali būti puiki veikla, kurią galite išbandyti. Iš tikrųjų, apie tai norėjau parašyti jau senokai, tačiau kažkaip niekaip neprisiruošdavau. Bet kodėl gi nepapasakojus apie savanorystės privalumus, kaip tai atradau ir kaip galima prie to prisijungti, dabar? Galbūt kažkuriam iš jūsų tai labai pravers šiais metais. :))                 Manau, tokį žodį ,,savanorystė“ daugelis esat...

Sveiki, turbūt ne man vienai šventinis gruodžio – sausio laikotarpis labiau primena maratoną. Artimuosius norisi pradžiuginti geriausiomis dovanomis, namus išsipuošti įvairiomis dekoracijomis, o kur jau visas sąrašas, ką reikia supirkti, jog šventinė vakarienė būtų skaniausia. Toks maratonas prasideda jau prieš pat šventes. Tačiau daugybė dalykų vyksta tiek prieš jas, tiek po jų.  Pavyzdžiui, versliukai šiuo metu sukasi kaip turi būti. Kadangi, mano mama turi savo nertų gaminių versliuką, tai iš patirties žinau, kiek visko gali pasipilti vienu metu. Kalėdos ir naujieji turbūt visuose versluose yra pats pikas, nes kiekvienas stengiamės surasti tai, kas būtų originalu ir labiausiai patiktų kitiems, o galbūt ir patiems mums. Bet ne tik verslams ar žmonėms, lakstantiems po parduotuves, šventės – maratonas dar joms net neatėjus. Ko daugiausiai būna per visokias šventes? Ogi renginių. O jiems pasiruošti ironiškai reikia daug laiko, kai jo labiausiai trūksta. Norėčiau papasakoti apie reng...

               Sveiki. Nors nuo tinklaraščio tuoj galėtume valyti dulkes, tačiau rašyti nesustojau. Tiesiog tai, prie ko dabar dirbu, yra kiek kitokio formato nei tekstai, kuriuos keliu į tinklaraštį. Apie tai ir norėčiau papasakoti plačiau. Savo ,,Instagramo“ paskyroje buvau pasidalinusi ,, NaNoWriMo“ iššūkiu, kuriame dalyvauju, tačiau taip ir nepasakojau, kas čia tokio. Galbūt ką nors sudominsiu bent pagalvoti apie ateinančius metus, laikas juk bėga greitai ar prisijungti net ir be lapkričio iššūkio. Šią programą atradau visai netikėtai ir pačiu laiku nusprendžiau apie ją pasiskaitinėti. Kartais visai gerai, kai kas nors pasidalina įdomia informacija reikiamu laiku ir spėji pamatyti. Iš pradžių buvau gana nepatikli, maniau, jog programa skirta tik rašantiems anglų kalba ir kad ji yra mokama. Tačiau laisvai galima rašyti ir savo gimtąja kalba ir prisijungimas prie iššūkio yra nemokamas.   Tik pačiame programos puslapyje viskas yra anglų k...

                     Sveiki, kurį laiką jau nerašiau, nes daugybę laiko užima ir kitos veiklos. Be to, tokiu darbingu laikotarpiu mažiau keliauju, tad straipsniai retesni, bet pasistengsiu įvairiomis istorijomis džiuginti ir šaltesniu metų laiku. O praeitą savaitę kaip tik išpuolė proga pasivažinėti iki Anykščių ir dar sudalyvauti neeiliniame renginyje. Važiavome į respublikinį meninio skaitymo festivalį ,, Žodžio kelias “.                 Kas yra meninis skaitymas? Kai išgirstame tokį žodžių junginį, dažnai įsivaizduojame, jog žmogus priešais save pasideda knygą ir stengiasi garsiai ir raiškiai ją perskaityti. Bet viskas vyksta kiek kitaip. Meninis skaitymas – tai labiau kažkokios istorijos papasakojimas, perdavimas publikai teksto emocijas. Kai kurie pasakojimas net labiau primena vaidybą, tačiau be judesių. Tik savo kalba, intonacijomis ir veido išraiška...

  Sveiki, rašau šį neilgą straipsniuką vis dar būdama kelionėje, bet prižadu apie ją pačią parašysiu vėliau, grįžusi. Tik tiek, jog išvykome atostogų į pietų Prancūziją, į Montpellier miestą. Manau, būtent į šį miestą gal ir nebūtume važiavę ir nebūčiau tiek kartų  lankiusi ir skridusi, jei ne čia gyvenantys mano seneliai. Jie nėra prancūzai, tačiau emigravo iš Lietuvos ir jau kuris laikas čia gyvena, dirba ir pan. Taigi, šis straipsnis ir bus apie emigraciją. Na, ši tema buvo gana aktuali visais laikais, vieni ieško laimės, kitų nerimsta širdis dėl užsienio grožio, o aš nusprendžiau paklausti kaip ten nutiko su mano seneliais.   - Kiek laiko jau gyvenate Prancūzijoje?  - Aš nuo 2007 m., diedukas nuo 2006m.  - Dėl kokios priežasties išvykote?  -Lietuvoje tuo metu buvo sunkoka 50-mečiams su darbais. - Kas svetur yra geriau, patogiau? -Būtent Prancūzijoje yra labai gera sveikatos sistema. Diedukas pridūrė, kad lengvesnės ir darbo sąlygos, čia į tave žiūr...

                   Sveiki, jau ne kartą esu paminėjusi savo gimtąjį miestelį – Elektrėnus. Šiandien norėčiau papasakoti būtent apie juos tiek tiems, kas skaito iš kitų miestų, tiek tiems, kurie čia kartu gyvena. Tinklaraštyje rašau apie keliones, išvykas, maršrutus toliau nuo namų, tačiau veiklos yra ir čia. Be to kartais reikia pasilikti ir prisiminti, kad čia gali būti net geriau, už kai kurias aplankytas vietas. O galbūt kam nors kelionė taps iki Elektrėnų? Kuo šis miestas ypatingas?                 Truputėlis istorijos: planuose ši vieta turėjo būti kaip gyvenvietė šalia šiluminės elektrinės, skirta jos darbuotojams. Elektrinės aušinimui buvo reikalingas vanduo, todėl užtvenkta Strėvos upė ir užlieti aštuoni ežerai. Tarp jų vandeniu buvo apsemti ir ten jau buvę kaimai: Perkūnkiemio, Raistinės, Kakliniškių, Šarkinės, Anykštos, Lekavičių, Mažiklės, Petravičių...