Naujų metų nauja veikla - savanorystė?

,,TrenkTuro" Druskininkų žygio savanoriai

                Sveikučiai. Praūžė jau mano visos veiklos ir spektakliai, dangų prieš kelias dienas jau nušvietė fejerverkai, o daug kas turbūt jau gal net pradėjote įgyvendinti savo naujametinių pažadų sąrašą. Turiu vieną veiklą, į kurią įsitraukiau dar praeitais metais ir kurią norėčiau pratęsti šiais. Jei iš tikro naujų metų proga stengiatės išsikelti naujų tikslų ar pasiryžtate, kad būtent šiais metais išbandysite kažkokią naują sritį, savanorystė gali būti puiki veikla, kurią galite išbandyti. Iš tikrųjų, apie tai norėjau parašyti jau senokai, tačiau kažkaip niekaip neprisiruošdavau. Bet kodėl gi nepapasakojus apie savanorystės privalumus, kaip tai atradau ir kaip galima prie to prisijungti, dabar? Galbūt kažkuriam iš jūsų tai labai pravers šiais metais. :))

                Manau, tokį žodį ,,savanorystė“ daugelis esate bent girdėję. Tačiau, jei suabejojote, ar galėtumėte dalyvauti savanoriškose veiklose, tai žinokite, kad tikrai galite. Oj ne, aš nesu didi savanorystės specialistė ir tikrai dar daug esu neišbandžiusi, tačiau įgavusi daugiau patirties noriu ja pasidalinti. Be to, jei pastebėsite kokių netikslumu šiame įraše, pasidalinkite tuo su manimi ir viskas bus ištaisyta.

Kas maždaug yra ta savanorystė?

Jau nuo paties žodžio kilmės galima pasakyti, kad tai – savanoriškas darbas. Tai kažkokia veikla, kur gali padėti ir už tai negautum atlyginimo pinigais. Savanoris nėra kažkoks vergas ar panašiai, jis tik padeda kokiai organizacijai atlikti darbus vedamas geranoriškumo. Pavyzdys – organizacijoj pamainos metu dirba tik vienas ar pora darbuotojų, o darbo krūvis susidaro pakankamai didelis, žinoma, už tą darbą darbuotojai gauna atlyginimą, tačiau padėti tuos darbus atlikti greičiau arba sumažinti jų kiekį, tarkim padėti sutaupyti laiko susitvarkant galime kiekvienas. Taigi, savanoriaujant reikėtų pasistengti ir šiek tiek padirbėti, tai gali būti visiškai nedidelis ar malonumą suteikiantis darbelis, už tai negauna savanoriai pinigų, tačiau tuščiomis baigę savanorystę neišeina, naudos tikrai galima gauti daug ir vertingos.

Ką gauname iš savanorystės?

                Pirmiausiai patirties. Jos gauname daugiausiai. Kai pasiryžtame savanoriauti, pasiryžtame ir išlipti iš komforto zonos. Galima savanoriauti vietose, kurias gerai pažįsti arba esi susipažinęs ir su pačiomis veiklomis, tačiau vis tiek pakeitus perspektyvą požiūris taps kitoks. Galbūt atsiranda daugiau viešojo kalbėjimo, bendravimo, nes bendravimas tarp kolektyvo yra labai svarbus, tenka išbandyti ar atlikti užduotis, su kuriomis anksčiau neteko susidurti. Taip pat savanoris prisiima atsakomybę už tai, ką daro, todėl labiau pasijaučia pareigos jausmas, į pačią veiklą pradedi žiūrėti atsakingiau. Patirtis priklauso nuo to, kokia veikla užsiimi, tačiau ji tikrai gali pasitarnauti ateityje. Pavyzdžiui, gal vėliau žinosi, kaip susitvarkyti su augintiniais, kuriems reikia didesnės priežiūros, arba vaikais, ar būsi jau išmokęs kaip suorganizuoti renginį ar pravesti diskusiją. Gyvenime dažnai vienu ar kitu būdu prireikia to, ko išmokstame. Netgi kur nors besidarbinant darbdaviai gali atsižvelgti į tai, kokios patirties jau turite. Kaip ir tai, jog gaunate ne tik darbo patirties. Kai kurios savanorystės vyksta ne prie pat namų, tenka išvažiuoti į kitus miestus ar net nakvoti svetur, kur galite patirti tikrą nuotykį ir susirasti daug bendraminčių. Taip pat dar gausite ir socialinių valandų. Bent mokykloje yra nurodytas skaičius, kiek jų reikia surinkti per metus. Savanorystė – puikus būdas jų užsidirbti. Kaip ir sakiau, bendravimas yra svarbus savanoriaujant, o tai reiškia naujus ryšius ateičiai ir naujus draugus! Aišku, tai priklauso nuo to, kur savanoriauji, tačiau kai kuriose organizacijose galima gauti ir įvairios produkcijos, kaip užkandžiai ar medaliai, kurie tiesiog lieka po kokio renginio.

To gausite ne visur, tačiau tikrai būna vietų, iš kurių grįžti su skaniomis ar šiaip naudingomis lauktuvėmis. Pavyzdžiui ten, kur savanoriavau šią vasarą gaudavome ir pietus, kas irgi yra gerai, nes nereikia papildomai neštis ar sukti dėl to galvos, kada gi galėsi pavalgyti. Ir vienas iš geresnių dalykų tai, jog, jei savanoriauji pagal JST programą, surenki visas reikiamas valandas ir prabūni veikloje visus 6 mėnesius, gauni net 0,25 papildomo balo prie stojamųjų. Tai, manau, pakankamai daug ir gali netgi labai pasitarnauti. Taigi, yra dalykų, dėl kurių apsimoka savanoriauti. Be to, ir patys geriau jaučiamės, kai padarome ką nors naudingo ir prisidedame prie geresnio.

                Kaip aš pati atradau savanorystę?

Prieš daugiau nei metus pradėjau apie ją daug daugiau girdėti, nes ir draugė pradėjo savanoriauti ir šiaip vis daugiau atsirado dalykų, kuriuose apie tai buvo užsimenama. Pradėjo kirbėti mintis, kad ir aš noriu pabandyti, bet tada atrodė per daug baisu ir sunku, jog pasiryžčiau. Tą vasarą sudalyvavau jaunimo centro organizuojamoje stovykloje savanorystės tema, daugiau visko sužinojau teoriškai ir šiek tiek teko išbandyti ir praktiškai. Važiavome į maisto banką ir ten padėjome išrūšiuoti įvairius maisto produktus į: gerus, dar geros kokybės, bet labiau tinkančius supjaustymui, mišrainėms, marinatams ir sugedusius.

Tai truko tik vieną pusdienį, bet man visai patiko. O tada šiais, na jau praėjusiais ’22 metais, truputį palaukusi savanorišką veiklą išbandžiau daug stipriau. Beveik visą vasarą praleidau vaikų žaidimų kambaryje ,,Vakvikis“.

Ten vasaros metu vaikams organizuojamos įvairios stovyklėlės, taip pat ten lankosi dienos centro vaikai, o mano darbelis buvo padėti juos prižiūrėti, kaip ir padėti jiems patiems atlikti įvairius darbelius, pažaisti su jais, išeiti į lauką, važiavome kartu į ekskursijas ir panašiai.

iš ekskursijos ,,Kauk Inn" erdvėje

Na, vaikai nėra geras ar blogas maistas, su jais atsakomybės daugiau, tačiau nemeluosiu – visai patiko su jais užsiimti. O kadangi turiu jaunesnių sesių, nebuvo kažko labai labai naujo. Be to, savanoriavau su kita drauge, tad buvo linksma. Pačių stovyklų neorganizavome, tik padėjome jas įgyvendinti sklandžiau, nes tikrai yra ką veikti, kai vaikų daugiau nei žmonių, kurie turi juos sužiūrėti. Žinoma, tai laiko irgi suvalgė, bet nesigailiu. O dar kitokio pobūdžio veiklą išbandžiau visai neseniai ,,TrenkTuro“ organizuojamame žygyje, kuris šįkart vyko Druskininkuose. Apie žygį sužinojau iš draugių ir leidausi į kelią kartu su jomis. Ypač smagu, jog savanorystė trunka savaitgalį ( nuo penktadienio iki sekmadienio), o kelione, apgyvendinimu ir maistu pasirūpina pati organizacija.

Autobuse VIP vietose :Dd

Skanaus maisto tikrai buvo daug, o miegojome mokyklos sporto salėje - naujas potyris, bet smagus. Penktadienis ir sekmadienis skirtas kelionei, instruktažui, aptarimui ir panašiai, o pagrindinė diena savanorystei – šeštadienis. Iš pradžių turėjau savanoriauti vienoje žygio zonoje, bet taip jau nutiko, kad persirašiau paskutinę minutę į kitą, bet taip buvo tik dar geriau, nes savanoriauti pietų punkte labai patiko. Kadangi, tai pietų punktas, iš pradžių teko pašalti ir palaukti ( užklupo staigus šaltukas, bet šildytuvai, karšti puodai ir rūbų keli sluoksniai mus išgelbėjo), o vėliau iki pačio vakaro žmonių netrūko.

Tai buvo dviejų trasų punktas, žmonės skirtingai startavo, skirtingu tempu ėjo, todėl ir nepritrūkome veiklos. Turėjome pradžios palapinę su vaistinėle ir ten tikrino apyrankes, pačio maisto palapinę ir arbatėlės atskirai. Aš su dar dviem merginomis buvau prie maisto, nors retkarčiais pasikeisdavome tarpusavy, jog sušiltume, tad teko vienu metu ir patikrinti apyrankes. Bet ir einantys žmonės buvo labai malonūs, susikūrė visai faina atmosfera, o ir su kitomis merginomis gerai sutarėme. Buvo šalta ir nuovargis vėliau tikrai jautėsi, bet tikrai galėčiau pakartoti, nes parsivežiau nemažai gerų emocijų. Na, o jau ateinančiai vasarai irgi planuoju savo savanorišką veiklą ir bandysiu laimę savanoriauti stovykloje, kurioje iki šiol lankiausi kaip dalyvis, pažiūrėsim, kaip tai atrodo iš kitos perspektyvos.

pavargę, bet laimingi

                Kaip pradėti savanoriauti, kaip prie to prisijungti?

Yra net keli būdai. Pats pirmasis turbūt paprasčiausias – socialinių tinklų įvairiose grupėse dažnai skelbiama, kad ieško savanorių įvairiose renginiuose nuo maratonų iki spektaklių. Apie tą patį ,,TrenkTuro“ žygį esu mačiusi skelbimų su pasiūlymu savanoriauti. Jei netingėsite paieškoti tikrai rasite geriausią sau ir tuo pačiu patikimiausią variantą. O galbūt jau pažįstate ką nors iš darbuotojų ar direktorių iš tam tikros organizacijos? Visada galite jų užklausti ar nereikia savanoriškos pagalbos, pasikalbėkite, sutarkite laikotarpį ir, manau, susidarysite visas jums tinkamas sąlygas. Panašiai, per pažįstamus ryšius, savo vasaros savanorystę pradėjau ir aš pati. Žinoma, galbūt kažkokioj organizacijoje nėra priimami savanoriai, tačiau viską galima išsiaiškinti besikalbant. Na, o trečias būdas skamba turbūt rimčiausiai iš visų. Tai JST programa, pagal kurią pradalyvavę veikloje 6 mėnesius ir gausite tuos 0,25 balus prie stojamųjų.

Jei savanoriausit ne per šitą programą ar ne visus 6 mėnesius, balų negausit. Tai jaunimo savanoriška tarnyba, pagal kurios programą gali savanoriauti visi nuo 14 iki 29 metų. Tam reikalinga registracija, kuri nėra paskelbiama bet kurio metu, o maždaug prieš kiekvieną naują pusmetį, dabar ji yra pasibaigusi, tad dėl registracijos reiktų informaciją sekti specialiai. Vėliau pasirašomos sutartys, yra savanorystės kuratorius bei kiekvienoj organizacijoje mentorius, su kuriais sudaromas valandų planas ir panašiai. Savanorystei vietų skaičius yra ribotas, be to, šioje programoje dalyvauja ne visos organizacijos, reiktų rinktis iš akredituotų. Šios programos nesu išbandžiusi tik susipažinusi su ja teoriškai, tad negaliu daugiau kažko labai papasakoti, bijau jums kažką ne taip paaiškinti, tačiau, jei jums įdomu galite individualiai apie tai pasiskaityti arba pasikonsultuoti su  žmonėmis, kurie yra savanoriavę būtent pagal šią programą.

                Taigi, savanorystė yra toks reikalas, kai tenka ir pajudėti, padirbėti, bet tuo pačiu dažnai būna linksma, susirandi daugiau bendraminčių ir įgauni daugiau ir įvairiapusiškesnės patirties. Už tai pinigų niekas nesumoka, tačiau, mano nuomone, tai vertinga. Be to, geras apšilimas ir prieš apmokamą darbą. O dar ir pagal tai ir karjeros planus galima pasikoreguoti, pavyzdžiui padirbti su tais pačiais vaikais ir pasižiūrėti, ar galėtum ir toliau tęsti gyvenimą užsiimant su jais. Džiaugiuosi išdrįsusi ir atradusi tokias galimybes veikti. Pavyzdžiui, savanorystė žygyje išvis sužavėjo. Galbūt norite pabandyti ką nors panašaus ir jūs? O galbūt jau esate savanoriavę ir turite savos patirties? Viskuo galite pasidalinti komentaruose arba parašę man asmeniškai. Iki kitų susitikimų, nors ir per ekraną! Ir nors jau kelios dienos kaip gyvename 2023 metuose, dar palinkėsiu, kad jie būtų turiningi atradimų. ;))

Rusnė

Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: Facebook:Rusne KuleviciuteInstagram:rusnekuleviciute