Spektaklių maratonas

Sveiki, turbūt ne man vienai šventinis gruodžio – sausio laikotarpis labiau primena maratoną. Artimuosius norisi pradžiuginti geriausiomis dovanomis, namus išsipuošti įvairiomis dekoracijomis, o kur jau visas sąrašas, ką reikia supirkti, jog šventinė vakarienė būtų skaniausia. Toks maratonas prasideda jau prieš pat šventes. Tačiau daugybė dalykų vyksta tiek prieš jas, tiek po jų.  Pavyzdžiui, versliukai šiuo metu sukasi kaip turi būti. Kadangi, mano mama turi savo nertų gaminių versliuką, tai iš patirties žinau, kiek visko gali pasipilti vienu metu. Kalėdos ir naujieji turbūt visuose versluose yra pats pikas, nes kiekvienas stengiamės surasti tai, kas būtų originalu ir labiausiai patiktų kitiems, o galbūt ir patiems mums. Bet ne tik verslams ar žmonėms, lakstantiems po parduotuves, šventės – maratonas dar joms net neatėjus. Ko daugiausiai būna per visokias šventes? Ogi renginių. O jiems pasiruošti ironiškai reikia daug laiko, kai jo labiausiai trūksta. Norėčiau papasakoti apie renginius, kuriems ruošiausi ir ruošiuosi aš.

Renginių tipų yra galybė nuo darbo vakarėlių iki ekskursijų darželinukams, koncertų ar eglučių įžiebimų aplankymų po visą šalį. Vien mokykloje organizuojamoms paprastoms, bendroms šventėms ne vienas šokis pastatytas. Bet šiais metais mano veiklų plano pagrindą sudaro spektakliai. Iš viso paskaičiavau tris skirtingus, jie skiriasi tiek pasirodymo platumu, tiek sudėtingumu, tačiau spektaklis yra spektaklis. Šventės – puikus metas atsiskleisti ir proga pabūti daugiau ant scenos. Man labai patinka vaidinti, šokti, daryti kažką ant scenos, nes tada atrodo, kad darai kažką svarbaus, o dar smagiau, kai žmonėms tai, ką padarai, patinka ir atsiranda tokių, kurie tuo žavisi. Tas šventinis laikotarpis šiek tiek stebuklingas, todėl ir visi renginiai, spektakliai pilni magijos, visa ta atmosfera pasikeičia...

Pirmąjį spektakliuką jau atšokau, tiksliau atčiuožiau. Tai buvo mūsų čiuožimo klubo renginys artimiesiems Elektrėnų ledo rūmuose. Spektaklis buvo be žodžių tiems, kurie vaidino, tačiau turėjome pasakotoją, jog visi suprastų, kas vyksta. Kodėl tai buvo spektaklis, o ne šiaip pasirodymas? Nes mes ne tik ant ledo atlikome savo programas ( šokius),  tačiau turėjome ir viską apjungiantį siužetą. Istorija paprasta – apie sniego karalienę ir užburtą mišką. Sniego karalienę ir jos užšalusią širdį žinote turbūt visi, tačiau mes siužetą pasukome kiek kitaip ir prikūrėme daug naujų veikėjų.

Žodžiu, sniego karalienė su snaigėmis viską užšaldė, o maža mergaitė savo gerumu ir šypsena atšildė užburtą mišką ir visus, kurie gyveno jame. Tarp visko turėjome kiekviena atskirą savo pasirodymą, o pabaigoje atšokome bendrą. Spektakliukas paprastutis, nes didžioji dauguma čiuožiančių klube yra maži vaikai, o jiems vis tiek reikia daug ką supaprastinti. Mūsų, vyresnių, pačiame pasirodyme elementai, šuoliai, suktukai, žinoma, buvo truputį sunkesni, tačiau visa kita liko paprastos formos, nors tikiu, jog tokia šventė susižiūrėjo visai neblogai. Ypač patiems vaikučiams ir jų artimiesiems. Sunkiausia turbūt buvo sugalvoti, kokia mistine būtybe noriu būti, nes turėjo bent kiek derėti ir prie programos muzikos, kurios aš specialiai renginiui nekeičiau ir pasilikau tokią, pagal kurią čiuožiu ir šiaip. Pakutinę akimirką likau miško garsų mūza :D

,,Žiūrėki: linija pro stiklą

Praėjo posūkiu tyliu,

Rami šviesa pro švelnią miglą

Čiurlena pieno upeliu.“ (H.Radauskas)

    Pradėjau nuo paprasčiausio ir kylu aukštyn tiek sudėtingumu, tiek tuo, kas spektaklį matė. Šį spektaklį rodėme dar šią savaitę mokykloje. Ir labai džiaugiuosi, jog sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų! Bet dėl jų teko ir tikrai daugiau pasistengti. Mes su grupele merginų buvome tarsi snaigės, žiemiškos fėjos ar angelai. Šį aspektą žmonės galėjo interpretuoti, tačiau mūsų vaidmuo buvo svarbus, nes nuo scenos net nenulipome. Ant scenos krašto sėdėjo mergaitė su degtukais. Ji visą laiką buvo lyg atskirame savame pasaulėlyje, tačiau kartais uždegdavo degtuką, o kiekvienas degtukas reikšdavo stebuklą. Stebuklas – tai atskiras pasirodymo numeris – šokis arba daina. O visus pasirodymus apjungėme mes, kalbėdamos eilėmis ir vaidindamos. Tiksliau, visi mūsų žodžiai ir buvo paimti iš įvairiausių eilėraščių, kuriuos pačios su mokytoja karpėme ir dėliojome scenarijuje. Kaip tik vieną savo sakytą posmą įdėjau ir čia. O žodžius apjungėme judesiais, vaidyba.

Šį spektaklį įvardinčiau kaip tyrą, gražų ir menišką. Stebuklo efektą suteikė ir mūsų papučiamas iš delnų sniegelis, prieš kažkurį pasirodymą. O pasirodymai irgi buvo įvairūs ir visai nenuobodūs. Skambėjo ramios ir smagesnės dainos, atliekamos mūsų mokyklos muzikos grupės, buvo ir pramoginių šokių numeris bei mūsų, pagrinde tų pačių merginų, kurios vaidino, šokiai. Kai pastraipos pradžioje parašiau, jog kylu aukštyn, tai turi prasmės ir mūsų vieno iš šokių prasme.  Mūsų pasirodyme mane iškėlė į viršų špagatu. Iš tiesų, nesitikėjau, jog tikrai pavyks, nes su klasiokėmis to nei karto nebuvome dariusios ar besimokinančios to, tik kaip laikyti iškėlimą žinojau iš kitur, bet nei karto neįvyko nelaimė, todėl tuo džiaugiuosi, o, manau, vis tiek tokie elementai įspūdį palieka. Ir patys šokiai, manyčiau, buvo gražūs, nors beveik visą choreografiją statėmės ir jungėme atskirus judesius pačios. Kad stengėmės tai jau tikrai. Viską vainikavo daina ,,Švęsim Kalėdas kartu“, o ten jau šokome tiesiog be išmoktų ir tiksliai į vietas sudėliotų žingsnelių. Iš tikrųjų ne viskas įvyko taip sklandžiai, nes pradžioje spektaklio turėjome truputį ir techninių nesklandumų, tačiau tikiuosi, kad tai neužgožė viso grožio, kurį norėjome ištransliuoti žiūrovams.

                Pats didžiausias spektaklis dar neišvydo pilnos šviesos. Tačiau jis man labai yra svarbus ir jau netrukus įvyks pirmasis jo pristatymas. Apie ką šis spektaklis, dar nepasakosiu, bet yra galimybė patiems jį pamatyti! Jis nėra kalėdinis, tačiau įspūdingas. Gruodžio 26, 27 ir 30 dienomis rodysime spektaklį ant ledo Kauno ledo rūmuose.

Iš visų spektaklių jam daugiausiai skiriu dėmesio ir jėgų. Visos repeticijos vyksta Kaune, tad važinėjimas tikrai nėra pats lengviausias dalykas, bet noras dalyvauti buvo ir yra per didelis. Į tokį didelį reikalą įsivėliau dar vasarą, nors prie normalių repeticijų prisijungiau tik spalį/ lapkritį. Vis tiek jau nemažai laiko ruošiamės tam, kad kiekvienas, nusipirkęs bilietą ir atėjęs, pasinertų į šviesų bei judesių magiją. Šiek tiek jaudulio jau pradeda atsirasti, tačiau tuo pačiu ir labai labai laukiu. Susipažinau su labai fainais žmonėmis ir net galvoje netelpa, iš kur tiek idėjų, kad tikrai jaustųsi, lyg prisidėtum prie kažko užburiančio.

Su šio spektaklio komanda turėjau pasirodyti tiek Kaune, tiek Vilniuje su atskirais numeriais, tačiau man prisijungti nepavyko. Bet tikiu, kad tos trys dienos ir taip atneš pakankamai daug įspūdžių. Ledo rūmuose pamatyt bus galima tiesiog visko. Taip, tikrai visko, nes čia žmonės bus ne tik ant ledo... Čiuožėjai, gimnastai, akrobatai ir šokėjai susivienija! O kadangi spektaklis dar neįvyko ir yra atviras visiems, bilietus galite įsigyti čia. Jei būsite ir matysite, būtinai parašykite apie įspūdžius, nes man tai išties svarbu! O po visko tikiuosi, kad dar parašysiu apie šį spektaklį daugiau.

                Taigi, gyvenu beveik veiksmo maratone. Bet labai vertinu šias naujas ar paturbintas patirtis ir esu dėkinga už galimybę dalyvauti, o savo laime, tuo, kas man patinka, dalintis ir su žiūrovais. Ypač tai jaučiau, kai vaidinau mokykloje organizuotame spektaklyje. Kaip ir džiaugiuosi susipažinusi su naujais žmonėmis, iš naujo susibendradarbiavusi su seniai pažįstamais ir, žinoma, esu dėkinga šeimai, be kurios būtų daug sudėtingiau visur suspėti. Jau daug padaryta, bet daug dar ir laukia. Ar jūs taip pat artėjant šventėms jaučiatės, lyg įsisukę į veiksmo uraganą? Ar patinka dalyvauti panašiuose renginiuose, būti ant scenos? Visomis mintimis pasidalinkite komentaruose arba galite parašyti man asmeniškai. :)) O aš jums dar noriu palinkėti pačių gražiausių švenčių! O jei taip pat esate įsisukę į darbus darbelius, nepamirškite ne tik atrasti daugybe įdomių ir žavinčių veiklų, bet ir pailsėti. ;)

                                                                                                                                                     Rusnė

Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: Facebook:Rusne KuleviciuteInstagram:rusnekuleviciute