Keliaujanti istorija

                       Sveiki, neseniai teko kai kur nuvažiuoti ir dar labiau praplėsti savo žinias. Tad kodėl gi tuo nepasidalinus? Su draugais važiavome į Jovariškių kaimą susitikti su Naujadvario žirgais. Man tai nebuvo visiškai nauja patirtis, tačiau įspūdis liko. Dažnai šventėse vaikus pasodina ant žirgo ir apveda ratuku. Tai irgi smagu, bet šį kartą viskas buvo kitaip. Buvome trise, mums paskyrė po žirgą, aš jau antrą kartą susitikau su Adjaria. Ant jų lipome patys, nors ir su trenere šalia, dėl saugumo. Tačiau žirgo už pavadžio niekas nelaikė. Trenerė ėjo pėsčia šalia, o mes pradėjome žingsniuoti ant žirgų iš vidinio kiemo. Pradžioje jojome asfaltuotu keliu, vėliau įžengėme į miškelį. Takelis gana siauras, kalvotas, tad iš pradžių, ypač besileidžiant kalvele jaučiausi nestabiliai. Tačiau pavyko išsilaikyti ir sėkmingai pereiti. Žirgai taip pat, jau pažinę visas trasas, todėl tik ramiai...

                  Labas visiems, noriu pasidalinti naujausios, savo mažos kelionės iki Rumšiškių, įspūdžiais. Važiavau į Rumšiškių šviesų festivalį ,, 1000 šviesų “. Su šeima ruošėmės nuvažiuoti, beveik mėnesį laiko, vis neatsirasdavo progos. Bet labai džiaugiuosi, jog nuvažiavome ir spėjome apžiūrėti visas dekoracijas. Žmonių iš tiesų buvo labai daug. Jau seniai buvau tokiam susibūrime. Apsimokėjo pirkti bilietus internetu, nes eilėje būtume pralaukę ištisą amžinybę. Tai buvo galima padaryti, net atvažiavus į vietą, tad į pačią teritoriją pakliuvom gana lengvai. Jau iš mašinų aikštelės matėsi pirmoji dekoracija – mediniai arkliukai, kuriuos, bent anksčiau, vaikai apžergę, bėgiodavo ir įsivaizduodavo, jog joja. Ji pastatyta šiek tiek toliau, tarsi įžanga į visą laukiančią alėją, todėl buvo puiki proga pasibandyti fotoaparatui. Visas grožis matosi tik sutemus, tad įspūdingumui perkurti prireikė padirbėti su n...

  Sveiki, šįkart noriu pakalbėti apie keliones. Yra keli jų tipai: verslo, sveikatingumo, kultūros ir dar daug kitų. Kažkur vykstame dėl skirtingų priežasčių, nors populiariausiu variantu turbūt galime nominuoti kurortus. Bet šį kartą kalbėsiu ne apie juos. Noriu pasidalinti pažintinių takų patirtimi. Vieni apie juos žino daugiau, kiti mažiau, bet kodėl gi nepasidalinus įspūdžiais, kas laukia, šią sritį išbandžius. Kas gi tai yra? Nesitikėkite, jog nuvažiavę rasit minkštą fotelį ar atrakcionų parką. Tai nemokama pramoga, kuri patiks tiems, kas myli gamtą. Tai takai šalia upių, medžių, skardžių, su keliomis pažintinėmis nuorodomis apie tą vietovę. Kai kur jie veda net per pelkynus, ar aukštos žolės pievas, todėl prieš leidžiantis į žygį rekomenduoju atskirai paskaityti, apie tai kur vyksite. Yra įvairių distancijų per visą Lietuvą, svarbu išsirinkti tokią, kuri nesukeltų per didelių rūpesčių. Mano trumpiausia distancija buvo – 2,5 km, ilgiausia – 13km. Taigi, atstumai skiriasi ir ...

           Sveiki, mano mama - mano įkvėpėja. Ją rankdarbiai traukė jau labai seniai. Tad noriu pasinaudoti proga ir pasidalinti jos istorija. Išbandyta daug sričių: dekupažas, muilo gamyba, siuvinėjimas kryželiu. Bet labiausiai ,,prilipo“ nėrimas. Ji turi pilną idėjų, kaip nerti kuo gražiau, o panaudoti kuo praktiškiau ir naudingiau. Na, o aš turiu idėjų, kaip visą tai aprašyti. Tad kodėl gi tuo nepasidalinus? Pradėkime nuo pat pradžių. Kaip mama susikūrė verslą turėdama tik hobį? Ar tai įmanoma kiekvienam? Į antrą klausimą galiu iš karto atsakyti: TAIP. Tam reikia tik noro ir pastangų. Nesvarbu ką darote: piešiate, statote, lipdote, kuriate, rašote.... Viską įmanoma atskleisti pasauliui ir galbūt net iš to užsidirbti. Grįžkim prie to - kaip gi viskas prasidėjo? Mano mama turėjo aistrą rankdarbiais jau nuo mokyklos laikų. Bet tai verslu iškart netapo. Ji nerdavo, siuvinėdavo sau. Taip atitrūkdavo nuo pašalinių minčių, sutelkdavo dėmesį, nurimdavo. Tuo...