Keliaujanti istorija

              Sveiki! Grįžau atostogoms namo į Elektrėnus, tai rubrika ,,Klajonės Kaune“ šiek tiek bus pristabdyta, bet, manau, tikrai nemažai pavyko atrasti ir apžiūrėti naujų vietų. Galbūt klajones pratęsime rugsėjį? O dabar tikrai atostogauju, nes, įsivaizduokit, niekur nekeliauju, nevaikštau nei į muziejus, nei į galerijas. Bet dėl to labai nesikremtu, nes pakalbėti vis tiek turiu apie ką. Pavyzdžiui, kūryba niekur nedingsta. Apie ją ir savo veiklas visai neseniai vedžiau pamokėlę aštuntokams – nauja, įdomi patirtis, bet šįkart susimąsčiau apie tai, ar kuriantys žmonės labiau linkę į vienatvę ar burtis į kolektyvus. Nusprendžiau ir jus pasiimti į šią apmąstymų kelionę.             Iš karto noriu pabrėžti, kad tai gana individuali tema ir pasakosiu tik iš savo asmeninių patirčių, kurių prisikaupė per kelis metus draugystės su kūryba. Jei turėsite kitokią nuomonę, labai norėčiau, kad ja taip pa...

                 Sveiki. Tikiuosi, kad sveiki ir bent dalis jūsų jau nusiteikę atostogoms. Mano pirmas kursas taip pat jau pasibaigė, liko tik praktika, bet ne apie ją čia rašysiu, o apie tai, kaip smagiai pabaigiau paskaitas. Labai džiaugiuosi, kad turėjom dėstytoją, kuri pora paskaitų vedė ne formaliose universiteto ribose. Vieną kartą buvom Ąžuolyno bibliotekoje, o tą paskutinę paskaitų dieną žinių pritaikyti išvykome į Kauno rotušę. Žinokit, buvau užėjusi net ne į tokias populiarias galerijas, bet Kauno rotušėje dar nebuvau lankiusis ir likau maloniai nustebinta. Prieky pastatyta scena tikrai ne visada būna             Nors dėstytoja į ekskursiją siūlė prisijungti visam kursui, realiai atėjome tos pačios penkios, kurios visad sėdi pirmoje eilėje per paskaitas. Bet jei dėl to būčiau išvadinta moksliukė, visai neprieštaraučiau, o tie, kurie patingėjo, manau, praleido smagią pažintinę ...

             Sveiki! Praeitą savaitę turėjau savąjį krikštą teatre ,,Jovaras“, nes įvyko man pirmoji spektaklio premjera su kolektyvu. Ir tai buvo nuostabus vakaras, nes susirinko pilna salė žmonių, o, svarbiausia, iš spektaklio žmonės išėjo susijaudinę, susigraudinę, šiek tiek pasijuokę ir šiek tiek susimąstę, kas mums atrodo labai brangu. O kiek gražių atsiliepimų! Ir vis dėlto daug dirbom ir repetavom, kad spektaklis pavyktų, tad po premjeros atėjo metas ir pailsėti. Šiame straipsniuke ir išduosiu paslaptį, kur teatro kolektyvas jau tradiciškai važiuoja pasisemti naujų kūrybinių jėgų.             Savaitgalio trukmės stovykla įvyko vietoje, kurioje nebuvau buvusi, bet būtinai norėčiau sugrįžti. Ne veltui pavadinime paminėjau ,,ramybės oazę“, nes Č.Milošo gimtinės sodyba Šateiniuose yra tikrai ypatinga. Sodyba atokiau nuo miesto, bet netoli Kėdainių, o ramybė ir gamta supa iš visų pusių. Aplink ...