Abromiškių bendruomenei - 20, kur ir kas vyko?

 

                Sveiki, kurį laiką buvau labai užsiėmusi, tačiau grįžtu su dar vienu straipsniuku apie tai, kas vyksta aplinkui. Dvi savaites savanoriavau ,,Svajonių stovykloje“, apie pačią stovyklą jau esu įkėlusi įrašą, kurį rasite čia, bet ten papildžiau ir įdomios teatrinės patirties skrynelę. Tačiau apie ką tiksliai kalbu sužinosite tik sekančiame įraše, nes šiandien kalbėsiu visai kita tema.  Laukite naujienų, o dabar prie reikalo.

                Be žolinių, tą rugpjūčio savaitę vyko dar vienas renginys. Jis labiau svarbus vietiniams gyventojams, tačiau, manau, ir toliau nuo Elektrėnų gyvenantys atras kažką naujo ir galbūt panorės pas mus užsukti. Šeštadienį (08-19) prie Abromiškių svirno šventėme 20-ties metų Abromiškių bendruomenės veiklų jubiliejų. Turbūt ne visi žinote, kas išvis tos Abromiškės ir kur jos yra. Tai kaimas įsikūręs prie Elektrėnų ir labiausiai žinomas dėl: Abromiškių vaikų ir suaugusių sanatorijų, dar renovuojamo, tačiau labai gražaus Abromiškių dvaro ir svirno, kuriame vyksta nemažai renginių. 20 metų veiklos yra daug. Bet tokios bendruomenės nuveikta irgi daug. Sutvarkytas svirnas, jame įrengtos ekspozicijos, pagražinta aplinka, įrengtas basų kojų takas, stadionas, rodos, jogos pamokos irgi vykdomos iš bendruomenės projektų, čia vyko žygis ,,Žalio velnio takais", kaip ir minėjau, vyksta įvairūs renginiai. Pavyzdžiui, svirne vyko ,,Poezijos pavasaris“, almanacho ,,Srauniais upeliais į didžią Kūrybos upę“ pristatymas ir daug kitų. Iš tikrųjų Abromiškes dar visai neseniai norėta prijungti prie pačių Elektrėnų, tačiau, manau, jos ir taip puikiai susitvarko pačios.

*Nuotrauka iš interneto

                Mano nuomone, šios gražios sukakties minėjimas buvau labai šaunus. Žmonių susirinko gana mažai ir dėl to truputėlį liūdna, nes švente būtų galėję pasidžiaugti daug daugiau. Be to, įvairūs užsiėmimai vyko visą dieną. Iš ryto mano mama lankėsi bendroje jogoje. Vėliau buvo galima išbandyti duonos kepimo edukaciją, naminės giros degustaciją. Mes su sesėmis prisijungėme prie šventės vakare, tačiau spėjome dar paragauti vietoje kepto ir dar šilto šakočio bei pašaudyti iš šautuvų, kuriuos paruošė šauliai. Į taikinius leido šauti iš kelių skirtingų šautuvų, kas yra visai įdomu, kaip skirtingai jie veikia. Na, o visas veiklas vainikavo koncertinė dalis ir ugnies šou.

                Iš pradžių koncertavo retro swing grupė ,,Kartą Amerikoj“. Nors iki šiol tokios grupės nežinojau, jų dainos tikrai išskirtinio stiliaus ir man patiko. Pavyzdžiui, turbūt visi žinot V. Baumilos dainą ,,Kunigundą“, tai ši grupė ją išsivertė į anglų kalbą, pakeitė jos stilių, kad labiau primintų retro ir iš tikrųjų daina nuskambėjo visiškai kitaip. Iš pradžių net nesupratau, kad tai ta pati daina. Ir taip su įvairiomis senomis bei naujesnėmis angliškomis dainomis, nors kelios buvo sukurtos ir jų pačių. ,,Kartą Amerikoj“ tikrai nukėlė į kitus, amerikietiškos svajonės, laikus, o juk kartais ir norisi tiesiog taip ištrūkti.

                Jei grojant retro stiliaus muziką buvo daugiau sėdinčių nei šokančių, tai rokenrolo grupė ,,Big Bam Jam“ išjudino visus. Daug žinomų dainų ir visos verčiančios trepsėti, linguoti, ploti ir suktis. Kas smagiausia, kad šokti galėjo ir jaunesni, ir vyresni, nes muzika tinkanti tiesiog visiems. Labai gražiai sutapo, kad per paskutinę dainą dangų nuspalvojo fejerverkai, nors, deja, jie buvo skirti jaunavedžiams, kurie irgi šventė sodyboje už ežeriuko. Šviesos, muzika, judesys – juk taip dažnas ir įsivaizduoja gerą šventę, o nieko iš to netrūko.

                Netrūko, ypač ugningų, spalvų. Užburiantis pasirodymas su ugnimi sužavėjo, manau, visus. Ne pirmas renginys, kuriame užsakomas toks šou, bet šis buvo kažkuo išskirtinis. Galbūt pakerėjo ne tik besisukančios liepsnos, bet tai, jog vyrukai su deglais visą laiką tiesiog šoko, o viename šokyje jie naudojo tik žarijas, kurias pakračius pažyra švytinčios kibirkštys. Sunku atpasakoti tokį reginį, bet, jei turite gerą vaizduotę, tikiuosi įsivaizduojate apie ką kalbu.

                Iš pradžių atrodė, kad šurmuliuko tikrai trūksta, bet vakaras praėjo labai smagiai ir džiaugiuosi, kad Abromiškės turi tokią bendruomenę, kur bent iš šono atrodo, kad žmonės nuoširdžiai stengiasi ir tiki tuo, ką daro. Ir tikrai verta čia atvažiuoti, jei dar nesate buvę. Net ir kaimas prie Elektrėnų turi, kuo sudominti. Tikiuosi, kad tokie vakarai dar ilgai nesibaigs, o dabar su jumis atsisveikinu iki kitos savaitės. Sekančio straipsnio temą beveik išdaviau, bet turinys dėl to nenublanks. Iki greito!

Rusnė

Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: 

Facebook:Rusne KuleviciuteInstagram: rusnekuleviciute