Nušvitęs savaitgalis, o muziejai - nemokami.
Sveiki, šį savaitgalis buvo skirtas
pasivažinėjimui, tad jau turiu ir ką papasakoti. Pagaliau vėl į kelią, nors
toli ir nevažiavome: šeštadienį į Vilnių, sekmadienį į Kauną. Bet pamatyti
tikrai buvo ką.
,,Lumina parkas“. Pirmoji mūsų savaitgalio stotelė buvo Vilniaus universiteto botanikos sodas, kuriame dabar dar veikia įvairios šviesų instaliacijos. Į panašų parką Rumšiškėse važiavome pernai, apie jį taip esu parašiusi, paskaityti galite čia. Beje, šviesų instaliacijų paroda ,,1000 šviesų“ Rumšiškėse vyksta ir šiemet, iki vasario 12d. galite aplankyti, nors šiemet jų ir neaplankėm. Iš tiesų, pati parko idėja yra panaši ir Rumšiškėse, tačiau skulptūros skyrėsi ir galėjome pamatyti įvairesnių dekoracijų.
Nors išskirčiau du panašumus, kuriuos pastebėjau: didelis kiekis žmonių ir maršrute esantis kalnas, kurį tenka įveikti smagiau, kai slidu. Didelės eilės prie kasos nebuvo, bet pačiame parke žmonių daug. Sakyčiau, kad ir pačių dekoracijų buvo daug, nes vaikštai ir prieini ir šiaurės ašigalį, ir ,,Hellowyną“ prisimeni, ir romantika, ir senieji laikai, ir pajūris, ir ,,pojūris“ (tarsi vandenyno dugne)... Jeigu reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, pasakyčiau, kad visko tiesiog buvo DAUG. Bet tai nebuvo blogai, nes įdomumą išlaikė ir dekoracijos nebuvo visiškai suplaktos į vieną. Man labiausiai įsiminė dailiai šviečiančios žmonių, apsirengusių senesnių amžių rūbais, dekoracijos. Jos išties labai didelės, taip užmetus akį, būtų galima pasakyti, kad ir trigubai didesnės už mane.
Jos ten labai gražiai derėjo prie aplinkos. Norėjau rašyti, kad jų fone stovi dvaras, na, bet pasirodo, kad ten tik buvusios XIX a. dvaro arklidės. Tikrai nebūčiau pasakiusi, kad ten galėjo būti arklidės. Bet kokiu atveju, šviečiančių žmonių poros ir viena dama per vidurį puikiai derėjo prie pastato stiliaus. Nors ir šiaip mane toks stilius žavi. :)) Taip pat įsiminė ir šiaurės ašigalio zonoje padaryta šiaurės pašvaistė. Nieko ten labai ypatingo, tik sukarpytos ir apšviestos juostelės, pakabintos virš galvų ir plevėsuojančios vėjyje, bet man pasirodė gražios. Be to, kamera to užfiksuoti nepavyko, bet nuo jų persimetė šešėliai ant medžio sukėlė tokį efektą, jog atrodė, kad pučia nemažas vėjas, nors jo ten ir nebuvo. Na, galbūt dar įtikino ir uosto zona, ant ežero pastatytas laivas, švyturys tolumoje ir besileidžianti saulė bei piratų melodijos fone.
Jūros ar vandenyno dugno ekspozicijos ir atrodė labai gražiai. Sakyčiau, kad čia pamačiau daugiau įvairių dekoracijų žanrų ir dėl to šviesų parkai matyti šiemet bei pernai nesusiliejo į vieną, jau matytą, vaizdą.
,,Vytauto Didžiojo karo muziejus“. Ar žinojot, kad paskutinį mėnesio sekmadienį Kultūros ministerijai pavaldžius muziejus galima aplankyti visiškai nemokamai? Nesvarbu kiek jūsų ar amžius, kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį kai kuriuose muziejuose galima dykai papramogauti, apsišviesti ir pasikultūrinti. Kodėl nepasinaudojus, kai yra tokia proga? Šįkart tai išnaudojome Vytauto Didžiojo karo muziejui. Šiame muziejuje buvau pirmą kartą ir jis paliko neblogą įspūdį. Iš pradžių atsiveria didžiulė erdvė, o iš jos galima patekti į kitas mažesnes. Priešais pasitinka Vytauto Didžiojo skulptūra, o jo šonuose ant sienų puikuojasi paveikslai su portretais Lietuvai žinomų istorinių asmenybių tokių kaip: Steponas Batoras, Žygimantas Augustas ir pan.
Didžiojoje salėje, prie kitų eksponatų, stovėjo ir pora automobilių, o viršuje pakabintas karinis lėktuvas. Erdvė tikrai didžiulė, o ją išplečia tai, kiek daug visko į ją telpa, o dar ir vietos lieka. Per muziejų keliaujama per Lietuvos karo istoriją. Iš pradžių pasitinka primityvūs ginklai, senieji karžygiai, o juos keičia panašūs į riterius.
Viena salė buvo pilna įvairiausių šautuvų. Tiesiog iš visų pusių, kur pasisuktum – ginklai ir visi skirtingi. Šiek tiek gąsdina tai, kiek jų daug ir kad jie visi buvo žiauriai naudojami. Kai kurio tipo ginklai ir šiandien vis dar naudojami ir ne tik supažindinimui... Muziejuje pavaizduota ir daugiau įvairių įvykių iš Lietuvos istorijos, pavyzdžiui sukilimų apranga, projekcijos, kaip jie vyko, taip pat partizanų laikai. Ši erdvė man tikrai buvo įdomi. Čia galima pamatyti ne tik senuosius fotoaparatus bei rašymo mašinėle su partizanų laišku, bet ir tai, kaip atrodė bunkeriai, kuriuose slėpdavosi partizanai. Žinoma, aprašyti ir žymūs partizanai. Vienintelio Juozo Lukšos – Daumanto pasigedau tarp jų, tiesiog norėjosi rasti kažką pažįstamo, nes apie neseniai mokėmės, bet pastebėti jo pavardės nepavyko. Kas dar tikrai yra įspūdingo, tai Dariaus ir Girėno ,,Lituanikos“ liekanos.
Tikrai ne kiekvieną dieną pamatai lėktuvo, kuriuo pirmą kartą skrido lietuviai per Atlantą, duženas. Nežinau, ar kada nors susimąsčiau, kaip iš tikrųjų siaubingai tas lėktuvas dužo. Iš jo beveik neliko nieko, tik sulamdytos dalys, kurios savo forma sunkiai primena lėktuvo dalis. Bet ant vienos dalies likusios pavadinimo pradžios raidės, tarsi primena, kad taip, šis daiktas tikrai skrido ir iki finišo buvo likę jau visai nedaug. Šiek tiek keista žiūrėti į visus tuos daiktus ir suprasti, kad tai ne išgalvoti dalykai, o tiesiog praeities tiesa priešais tave ir visiškai tikra. Manau buvo verta, o nemokamų muziejų galimybe turbūt reikės pasinaudoti ir dažniau.
Sekmadienį tai nebuvo vienintelė mūsų veikla, tad teko sustoti ir pasistiprint ir užsukome į piceriją ,,Mamma pizza“. Picerija pakankamai maža, bet jauki ir maistas tikrai skanus. Atrodo, kad verslas neblogai prasisukęs, nors tikrai ne didelė ir ne taip gerai žinoma picerija. Čia tam atvejui, jei kartais prireiktų keliaujant Kaune :))
Dar vienas šviesų festivalis ,,Džiunglių Knyga“. Kol dar greitai temsta ir kol dar gražiai šviečia, reikėjo aplankyti ir dar vieną šviečiančių dekoracijų parką. Tik šį norėjau paminėti atskirai, nes jis kiek skyrėsi nuo parkų Vilniuje ir Rumšiškėse. Jeigu rašiau, kad ,,Lumina“ parke buvo galima rasti visko, tai Kauno universiteto botanikos sodas susikoncentravo labiau į vieną temą, į pasaką ,,Džiunglių knyga“ apie gerai žinomą veikėją Mauglį. Visai patiko ši idėja, nes viskas buvo susiję (išskyrus vieną, Kalėdinių rogių dekoraciją) ir šiaip buvo gera prisiminti pačią pasaką, jos veikėjus.
 |
| Smauglys Ka |
Iškart įėjus į parką galima pasijausti, jei ne kaip džiunglėse, tai zoologijos sode tikrai, nes iš visur sklido įvairūs paukščių bei gyvūnų garsai. Jei dekoracija povo, šalia nestaugė vilkas, tačiau einant taku buvo galima išgirsti visko. Sesės kiek bailiai reagavo į riaumojimus ir staugimus, sklindančius iš kažkur patamsyje tarp medžių ir miškelio, tačiau vis tiek garsai padėjo susikurti teminiai atmosferai ir, jei norėsite aplankyti parką su mažais vaikais, tai nereikėtų labai bijoti.
 |
| (Rausvas žiedas juda) |
Galbūt nepastebėjau, tačiau praeituose parkuose nemačiau, kad instaliacijos judėtų, į ką atkreipiau dėmesį šitame. Aišku, didžioji dalis dekoracijų taip pat nejudėjo, tačiau buvo pora gėlyčių, kurios judino žiedlapius ir šitas efektas man patiko. Taip pat, išbandėme ir tunelį, kuris šiaip šviečia baltai, bet įžengus į jį užsidega kita spalva ir ta spalva, tarsi pranašavo, kokie bus metai, nes spalvos užsidegdavo skirtingos, o prie pat įėjimo buvo pakabintas plakatas su tų spalvų reikšmėmis. Man užsidegė mėlyna, o mėlyna linki taikos.
Visai linksmas dalykas, o ir pats tunelis atrodė tikrai gražiai. Taip, pačios dekoracijos tikrai gražios, bet šiuos pliusus norėjosi išskirti labiausiai. Iš tikrųjų, tik vienas lūkestis buvo neišpildytas, nes tikėjomės, kad Mauglis bus pavaizduotas vyresnis, na, bet jį džiunglės priėmė nuo mažumės, tad čia nepasiginčysi. Sakyčiau, kad šitas parkas kiek trumpesnis, bet vertas apsilankymo ir vakaras ,,nusišvietė“ smagiai.
 |
| O čia Aukštosios Fredos dvaras prie sodo |
Taigi, šis savaitgalis
buvo pilnas šviesų, bet tarp jų ir persikėlėm trumpam į praeitį, kuri, deja,
neatsiejama nuo karų, bet tokia jau ta mūsų istorija. Manau, laikas praleistas
pakankamai turiningai, jauniausioji sesė pirmą kartą apsilankė tikrame vidaus
muziejuje, tad jai patirtis išvis nauja. O ir aš atradau įdomių dalykų. Labai rekomenduoju
pasinaudoti paskutinio mėnesio sekmadienio pasiūlymu, tik prieš tai pasitikrinkite,
ar muziejus priklauso Kultūros ministerijai. Muziejų sąrašą galite rasti čia.
Galbūt atrasite ką nors naujo. :))
P.s Kitą savaitę, dėl vienos gražios progos, įrašas turėtų pasirodyti
ketvirtadienį (02-09).
Rusnė
Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: Facebook:Rusne KuleviciuteInstagram:rusnekuleviciute
Komentarai
Rašyti komentarą