Keliaujanti istorija

                  Sveiki, nežinau, kaip jums, bet man balandis tapo visiško atsiribojimo nuo visko mėnesiu. Aplinkybės taip susiklostė, kad teko išvažiuoti kelioms savaitėms į Abromiškes, ilgai nemačiau šeimos, draugų, į normalią mokyklą per visą mėnesį ėjau tik porą dienų, bet net ir tai nesustabdė manęs, neatribojo nuo kelionių. Tad ir šiame įraše kalbėsiu tikrai ne apie Abromiškes. Per vieną savaitgalį su savo lietuvių kalbos mokytoja spėjom pabuvoti visiškai skirtinguose Lietuvos kampeliuose. Na, toks kartais būna konkursų privalumas. Tad kurgi buvome ir ką gi veikėme? Zarasai. Nuo Elektrėnų iki Zarasų apie du šimtus kilometrų, važiuojant jau link Latvijos į Aukštaitiją. Iki šiol nebuvau ten buvusi, tik vieną kartą nedaug trūko, jog pasiektume šalia esančią Stelmužę, bet tąkart teko apsisukti. Į Zarasus gana netikėtai mus pakvietė poezijos konkurso ,,Raktažolė“ organizatoriai, važiavome ten tik su nus...

            Sveiki, sveiki. Žinot, ką reikia daryti, kai beveik praeina egzaminų dienos, o visi susigalvoti projektai baigėsi? Arba gauni papildomą laisvą dieną? Išvažiuoti. Ir kuo toliau, net Lietuvos ribose. Na, bent jau mes su šeima taip vėl padarėm. Šįkart patraukėm link pajūrio, o trims dienoms prisigalvojom veiklų, kaip už visą savaitę. Švencelė. Šį miestelio pavadinimą girdėjau pirmą kartą, bet būtent čia ir nuomojomės jaukų namelį netoli Kuršių marių. Vienintelis minusas, kad tik atvykus ilgai laukėme, kol įsijungs šildymas, o paskutinę dieną prikaito tiek, jog net tvanku. Beje, pirmieji apartamentai, kurių antrame aukšte viename kampe vietoj grindų pakabintas tinklas. Pakabėti tarp aukštų neišbandėme dėl sesių, bet visai smagi idėja. Švencelėje ateityje daugeliui gali tekti apsistoti, ypač mėgstantiems plaukioti laiveliais ar kaituoti, nes visose kampeliuose jau stovi arba intensyviai statomi įvairūs kotedžai. Be to, kuriamos salelės, tai ...

               Iš Delfi archyvo   Sveiki, nežinau, kaip taip gavosi, bet, rodos, ,,Keliaujančioj istorijoj“ nesu daug rašiusi apie čiuožimą. Na, yra interviu tipo straipsnis apie ledo ritulį (jį rasite čia), bet dabar yra puiki proga parašyti ir apie dailųjį čiuožimą. Kodėl? Nes Kaune, Žalgirio arenoje, kaip tik šią savaitę vyksta Europos dailiojo čiuožimo čempionatas.                 Čempionato atidarymas. Turėjau nerealią galimybę atidarymą ne tik pamatyti, bet ir jame sudalyvauti pati. Visai netikėtai trenerė atsiuntė registracijos formą, jog trūksta čiuožėjų, kurie neštų vėliavą, o aš ta pasitaikiusia galimybe ir pasinaudojau. Kaip viskas vyko? Iš pradžių turėjome porą repeticijų, tad pamatėm ir pasiruošimo čempionatui užkulisius. Sunkių užduočių negavome, tačiau arena didžiulė, veiksmo, judesio, kamerų bei dirbančių žmonių daug. Aišku, repeticijos vyko vėlai, gr...

            Sveiki, kartais taip atsitinka, kad išvažiuoji gana netikėtai, kai viena savaite trumpa kelionė buvo ,,galbūt“ ar ,,taip?" idėja, o kita jau vis dėlto išvažiavome. Dažnai į ekskursijas vežasi klasės auklėtoja, kartu vyksta klasiokai, bet šįkart viską suorganizavo dvi lietuvių mokytojos, o ir važiuojančių grupelė gavosi tokia rinktinė .               Kadangi važiavome su lietuvių kalbos mokytojomis, negalėjo ekskursija apsieiti be literatūrinių žinių papildymo. Važiavome į Kauno pusę ir pirmoji mūsų stotelė buvo Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namai – muziejus. Maironis Bučo darbe Tai jaukus, bet labai įdomios architektūros namas, kurį, kaip sakė gidė, suprojektavo ir darbus prižiūrėjo pats B. Bučas, nors jie kartu čia gyveno neilgai. ,,Įdomi“ architektūra todėl, nes pastatas tarsi pasisuka ratu, turi net tris aukštus su itin siauriais laiptais, net dvi terasas, sienos pasi...

                     Sveiki, sveiki, nors už lango jau oficialiai žiema, kelionės dėl to nesustoja, o ir lankytinos vietos jau pasirūpina, kad galėtų priimti žmones net šaltuoju metu. Šalta, tamsu, bet nesinori sėdėti namuose, tai ką gi aplankėme šįkart?          Manau, daugelis yra ne kartą aplankęs Kauno Zoologijos sodą . Na, tai vienintelis toks zoologijos sodas Lietuvoje, tad tikiu, jog dažnai jis tampa įvairių ekskursijų dalimi. Bet ar jau spėjote aplankyti jį po renovacijos? Nors atsinaujinimas truko tikrai nemažai, bet galiu pasakyti atvirai - vieta tapo visai kitokia nei iš atsiminimų ir daug patrauklesne. Kai kurie gyvūnai vis dar gyvena lauke (aišku, turėdami namelius), bet tik tie, kurie yra pripratę prie lietuviškų šaltukų ar turi storesnį kailį. Tačiau dabar daugelį gyvūnų galima pamatyti viduje. Pavyzdžiui, žirafos turi savo namą, į kurį taip pat galima užeiti, o pliusas toks, jog i...