55-asis Jaunųjų filologų konkursas, nors man gyvai pirmasis

 

                Sveiki, dar net nespėjus paskelbti praeito įrašo ir vėl patraukiau į Kauną, bet šį kartą su visai kitokiu tikslu. Labai džiaugiuosi, jog galėjau sudalyvauti Jaunųjų filologų konkurso, respublikiniame etape, kur į Kauną susirinko žmonės iš visos Lietuvos. Iš tiesų tai labai įdomi dviejų dienų patirtis, tad norėčiau plačiau apie tai papasakoti.

                Ketvirtadienį ryte nuėjau į mokyklą, bet tik iki holo, nes ten susitikome su mano lietuvių kalbos mokytoja ir mus mokyklos darbuotojas išvežė. O sustojome prie Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, kur ir vyko visas renginys. Mokykla palyginus labai didelė, o kai nepažįstama lengva ir pasiklysti, bet mus maloniai pasitiko gimnazijos tarybos nariai ir palydėjo. Na, atvykome per darbo dienas, pasirodo, visoj gimnazijoj tik dėl šio konkurso padarė nuotolines pamokas. Bet turiu pabrėžti, kad mokiniai, kurie padėjo mums buvo labai malonūs ir draugiški, tad ta gera atmosfera greitai susikūrė. Iki atidarymo buvo likusio laiko, tad galėjau dar pasivaikščioti, mokykloje įrengta ir mokinių kavinė, kurioje dalino vandenį, buvo užkandžių, stalo žaidimų ir visa erdvė įrengta labai jaukiai, tad šiek tiek pasėdėjau ten, nors, kadangi atvažiavau viena, tik su mokytoja, iš pradžių buvo nejauku, bet visi stengėsi gerą nuotaiką išjudinti ir suteikti galimybes jaustis jaukiai ir patogiai. Renginio atidarymas nedaug skyrėsi nuo kitokių renginių pradžių savo kalbomis ir sveikinimais, tačiau galėjome išgirsti ir tos gimnazijos mokinės atliekamą kūrinį bei pasižiūrėti, paklausyti atliekamos miniatiūros. Kas labai nustebino, jog ta mokinė, nepamenu jos vardo, atliko ne šiaip daina, o kaip tikra operos solistė, o tokio stipraus balso turbūt mažiausiai galėjau tikėtis.

             Vėliau pagal sekcijas ėjome kalbėtis su vertintojais, kuriais buvo įvairūs rašytojai, vertėjai, poetai. Į sekcijas skirstėmės pagal tai, su kokio tipo darbais dalyvavome, aš buvau prozos sekcijoj, bet dar buvo poezijos, vertimo iš gal 3 ar 4 kalbų atskirai, tautosakos, publicistikos bei kalbos. Mano sekcijoj buvo, sakyčiau, šiek tiek mažiau nei 20 mokinių, bet po įžangos, per kurią kiekvienas skaitėme savo kūrinio ištraukas, keturi vertintojai pasiskirstė po maždaug penkis mokinius, jog kalbėtųsi atskirai. Turiu pridurti, kad tarp prozos darbų buvo prijungtos ir dvi dramos. Vertintojai burtų keliu jau buvo tuos mokinius išsitraukę ir labiau išnagrinėję jų darbus, aš patekau pas rašytoją Dainą Opolskaitę ir labai tuo džiaugiuosi.

Su rašytoja Daina Opolskaite

Turėjome atskirą kabinetą be pašalinių žmonių ir pasakius kelis bendrus dalykus rašytoja kvietėsi po vieną mokinį, kad pasakytų būtent jo kūrinio pastabas. Manau, kad tai labai naudinga, nes į suasmenintas pastabas, kai kalba, būtent, apie tavo tekstą su tavimi, reaguojame labiau ir klausomės atidžiau. Taip, buvo ir bendrų dalykų, kuriuos prisitaikiau sau, bet, kai rašytoja šnekėjosi atskirai su manimi, viskas atrodė daug arčiau manęs, visai kitoks jausmas. Labai praverčia ir tas profesionalesnis žvilgsnis į tai, ką darai, ir visai nesvarbu, jei tos kritikos atsiranda daugiau. Juk to ir reikia tobulėjimui. Be to, smagu bendrauti ir su pačia rašytoja, kurios knygą esu skaičiusi, o iš kitos knygos ištrauką girdėjusi skaitant draugę. Vėliau galėjome nueiti ir pas kitus rašytojus, bet jie nebuvo taip atidžiai susižymėję vietas, kurias turėtų akcentuoti, nes labiau dirbo su kitais darbais. Laikas spaudė, bet dar nuėjau pas Laurą Sintiją Černiauskaitę, ji paminėjo dalykus, kurie buvo gerai parašyti ir tai dar labiau džiugino.

                Tarp veiklų valgėme pietus, buvo papjaustytas jubiliejinis tortas, nes konkursas vyksta jau 55- erius metus, o po darbo sekcijose ir vakarienės galėjome eiti į viešbutį susirasti kambarius, persikelti iš rūbinių daiktus ir tada vėl dauguma susirinkom į, kiek supratau, gimnazijos tarybos darytą protmūšį. 

Smagiai sužaidę turėjome jau laisvo laiko. Susibendravau su dviem merginomis, ėjome pasivaikščioti po Kauną, o vėliau grįžom į viešbutį. Smagumas ir tame, jog tokiuose renginiuose dalyvauti vien iš pramogos pusės apsimoka, net neminint, kiek daug visko per tas dienas sužinojome, patyrėme. O pramoga ta, jog nakvojome 4 žvaigždučių viešbutyje ,,Victoria“ ir buvom aprūpinti maitinimu (viešbuty tik pusryčiai, bet pietus ir vakarienę turėjom paruoštus specialiai mums gimnazijoje) ir viskas buvo finansuojama švietimo ministerija.

Šiek tiek giriuosi, bet tiesiog pasakoju, kodėl šis renginys toks geras iš visų pusių. Žinoma, nebūčiau taip gerai praleidus laiko be žmonių, kurie mane supo, tad dėkinga esu tiek savo lietuvių kalbos mokytojai, tiek vertintojams, organizatoriams, tos gimnazijos mokinių tarybos nariams, tiek tiems, su kuriais bendravau iš mokinių. Iš tikrųjų sutikau daug savotiškų ir unikalių žmonių ir dėl to džiaugiuosi, nes patekau į visai kitokią aplinką.

                Pavalgę pusryčius turėjome grupelėmis orientacinį žygį po Kauną. Oras kiek apniuko ir buvo šlapia, tačiau nuotaika nedingo, o apie tokius objektus, žinoma susijusius su literatūra, net turbūt nebūčiau sužinojusi, nors visus objektus buvo galima rasti labai paprastai net neužeinant į jokias patalpas. Pavargom, sušlapom, bet, man asmeniškai, patiko. Turbūt labiausiai šokiravo tai, jog vieta, kurioje buvo sušaudyti žydai ir paminklas jiems, buvo tiesiog mokyklos kieme. Na, tikrai nebūčiau pagalvojusi.

Prie Salomėjos Nėries namų

                Po orientacinio žygio laukė renginio uždarymas bei apdovanojimai. Puikią nuotaiką palaikė orkestras, bijau sumeluoti, kokių karinių pareigų vyrai grojo, tačiau žinau vieną, kad grojo šauniai.

O dar prie visos laimės prisidėjo ir tai, jog mano istorija užėmė 3 vietą. Na, ne veltui turbūt mano pagrindiniam veikėjui Emanueliui teko istorijoj pasikankinti, bet tikiu, kad jis sužavėjo kitus savo unikalumu ir kitoniškumu, nes jis turi tokį kaip ,,defektą“ ar sutrikimą smegenyse, nervų sistemoje ir, kai vaikšto basas per žemę, jis jaučia tai, ką ji išgyveno. O tada mes sėdom į autobusą ir išvažiavom namo.

Piešinio autoriaus nežinau

                Taigi, šios dvi dienos praėjo labai turiningai ir naudingai, labai džiaugiuosi vien dalyvavimu, nes sužinojau daug įdomių dalykų, kuriuos galėsiu panaudoti ir ateityje. Norėjau parašyti įrašą apie tai, nes tai labai gražus renginys ir būtų smagu, jei net ką nors tai sudomintų gal net iki pasiryžimo dalyvauti. Tikiu, kad ir kitokių sričių panašūs konkursai panašiai nuostabūs, tad tikėkite tuo, ką darote!

Rusnė

Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: Facebook:Rusne KuleviciuteInstagram: rusnekuleviciute