Apie emigraciją su močiute.

  Sveiki, rašau šį neilgą straipsniuką vis dar būdama kelionėje, bet prižadu apie ją pačią parašysiu vėliau, grįžusi. Tik tiek, jog išvykome atostogų į pietų Prancūziją, į Montpellier miestą. Manau, būtent į šį miestą gal ir nebūtume važiavę ir nebūčiau tiek kartų  lankiusi ir skridusi, jei ne čia gyvenantys mano seneliai. Jie nėra prancūzai, tačiau emigravo iš Lietuvos ir jau kuris laikas čia gyvena, dirba ir pan. Taigi, šis straipsnis ir bus apie emigraciją. Na, ši tema buvo gana aktuali visais laikais, vieni ieško laimės, kitų nerimsta širdis dėl užsienio grožio, o aš nusprendžiau paklausti kaip ten nutiko su mano seneliais.  

-Kiek laiko jau gyvenate Prancūzijoje? 

- Aš nuo 2007 m., diedukas nuo 2006m. 

- Dėl kokios priežasties išvykote? 

-Lietuvoje tuo metu buvo sunkoka 50-mečiams su darbais.

-Kas svetur yra geriau, patogiau?

-Būtent Prancūzijoje yra labai gera sveikatos sistema. Diedukas pridūrė, kad lengvesnės ir darbo sąlygos, čia į tave žiūri, kaip į žmogų ne vergą.

-Ar yra ko pasiilgstate Lietuvoje? Jei taip, ko?

- Savo šeimos, vaikų, anūkių. Taip pat lietuviškos duonos.

-Su kokiais sunkumais susidūrėte tik čia atvykę?

- Didžiausia kliūtis - kalba.

- Ar buvo sunku išmokti naujos kalbos?

- Tai nėra lengva. Mano manymu, dar ir priklauso nuo to kaip kalbą įsisavini. Kai atvažiavau mokėjau tik porą žodžių, pvz.: Merci, Bonjour. Diedukas net nebaigė jokių kursų, kalbos išmoko darbe. 

-Ar vis dar kyla problemų dėl to, jog negimėt Prancūzijoje? 

- Problemų neturiu.

-Kodėl pasirinkote būtent Prancūziją?

- Todėl, kad buvo pasiūlytas darbas bei apgyvendinimas. 

-Ar dar buvo minčių persikraustyti kur nors kitur? 

-Ne. 

- Kodėl pasirinkote būtent Montpellier miestą?

- Miestas gražus, patogus, netoli jūra ir kainos nesikandžioja. :) 

    Dėkoju močiutei už trumpus, aiškius atsakymus į klausimus. Mano manymu, vietos pakeitimas yra sveika. Žinoma, visur gerai, bet namuose geriausia, reikia nepamiršti mylėti tėvynės, atrasti, jog daug grožio slepia ir gimtieji namai. Bet iš kitos pusės: tas pats pasaulis, kitas jo kraštas. Emigruoti, tai gana rimtas sprendimas, šiek tiek rizikingas, nes kitur vis tiek yra kitaip: kitokia sistema, kitokia kalba, kitoks klimatas. Iš esmės nesikeičia, jog esi mieste arba kaime, nesikeičia ėjimas į parduotuvę ar tai, kad turi dirbti, tačiau tai kas keičiasi gali suteikti tiek riziką, tiek laimę. Bent išsimušti iš įprastos rutinos, truputį gyvenimą pasukti iš kito kampo.

Čia mes iš kito kampo žiūrim :))

O jums irgi turiu klausimų: ką jūs manote apie emigraciją? Jei reikėtų pasirinkti, kur vyktumėte? O gal mieliausia yra tėvynėje ir į nieką jos nekeistumėte? Lauksiu visų pasidalinimų komentaruose arba galite parašyti man asmeniškai. O aš pati, jei reikėtų turbūt irgi vykčiau kur nors į pietus, pavyzdžiui, į tą pačią Prancūziją arba į Anglijos kaimelį. Tačiau ir mano Lietuva - labai graži. 

Atsisveikinu su trumpučiu straipsniuku, tačiau kitam jau pasiruošiu visas aplankytas vietas, džiaugsmus ir nuotykius. Laukite naujienų! 

Rusnė

Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: 

Facebook:Rusne KuleviciuteInstagram:rusnekuleviciute