Amatų mugė ir molinė mokykla
Daug susidomėjimo sulaukė ir parduodami instrumentai – ragai. Tai toks ilgas (gali būti ir trumpesnis) pučiamasis instrumentas, jis gale platėja, suapvalėja ir šiek tiek užsiriečia, todėl pučiant gaunasi labai įdomus garsas. Tokie anksčiau buvo naudojami signalams medžioklėje ar kovoje. Šiais laikais įprastoje mugėje tokių jau nelabai pamatysi. Taip pat buvo daug veganiškų ir vegetariškų maisto produktų. Nors negalėčiau valgyti kasdien be mėsos, paragavimui nusipirkome pyragėlių, panašių į bandeles, su įvairiais įdarais: varškės ir špinatų, obuolių, grybų, sojos, daržovių. Man labiausiai patiko su soja, o antrąją vietą skirčiau obuolių įdarui. Bet kas keisčiausia, kad tos bandelės buvo labai sočios. Pagamintos iš kitokios tešlos, pagal spalvą spėjome, kad miltai – kukurūziniai, nebuvo labai trapios. Bet tikrai vienos bandelės būtų užtekę pietums. Be pardavimų, pagal valandas vyko ir visokios edukacijos bei diskusijos. Pačios sudalyvavome vilnos vėlimo pamokėlėj, sesės pasigamino vilnonių gilių pakabukus, ir žvakių sukime bei dekoravime.
 |
| Sesės su savo darytomis žvakėmis |
Be šių edukacijų buvo galima dalyvauti lininių drabužių siuvime, diskusijoje apie čiužinius iš vilnos, skudučių daryme, diskusijoje apie mokyklos ,,Laimė“ įkūrimą. O kalbant apie mokyklas, tai vienoje jų dar tuo pačiu teko pabuvoti. Bet tokioje mokykloje prieš tai dar nebuvau buvusi ir net nebūčiau galėjusi pasakyti, kad tai mokykla. Na, iš tiesų ji yra kitokia ir todėl, kad tai emocinio raštingumo mokykla, tačiau tai juk vis tiek mokykla. O pats didžiausiais jos skirtumas nuo kitų yra tai, kad ji pastatyta iš molio ir šiaudų.
Pats pastatas apvalios formos ir niekas viduje neturi kampų. Vien apvalumai ir apskritimai. Jei iš toliau molis atrodo šaltas ir nemalonus, tai viduje viskas pasikeičia, nes ten vyrauja labai jauki atmosfera. Net lentynos buvo suformuotos iš molio, tarsi ten vis dar būtų siena, tik atsikišusi. Beje, vaikščiojome ten basomis, o grindys padengtos kilimu, kas, manau, to jaukumo dar ir pridėjo. Pagrindinės erdvės lubos apdengtos kitokiu audeklu, o pačiame vidury paliktas apvalus stoglangis.
Pasirodo, tai saulės laikrodis. Pro tą stoglangį krentantys saulės spinduliai sudaro šešėlį ir pagal jų kritimo kampą galima apskaičiuoti laiką. Pačiame gale buvo keistai įdomus, sakyčiau, apvalus židinys, apdėliotas akmenim, sienoje, išraižytoje ornamentais.
O iš abiejų židinio pusių stovėjo po pianiną. Taip pat pagrindinėje erdvėje tuo metu buvo ir paveikslų paroda. Viršuje buvo sukabinti dideli paveikslai, vaizduojantys kažkokį gyvūną, bet jis perteiktas magiškai, lyg kosmoso fone. Tuose piešiniuose gyvūnai ir paukščiai atrodė labai realistiški, tačiau patupdyti fantastiniame fone. Ir toks mišinys atrodė per daug tobulas, jog būtų tikras. Visos detalės kruopščiai nupieštos, išvedžiotos, nerastum jokios klaidos ar nelygumo ten, kur nereikia.
O ant žemės buvo išdėlioti piešiniai susiję su gamta ir peizažais. Man labai patiko vienas, kuriame buvo vaizduojamas stalas, už jo langas su senomis langinėmis, o ant palangės pastatytas stiklainis su gėlėmis. Į jį žiūrėdama, jaučiausi, lyg pati būčiau kažkur kaime, galbūt net senesniam name ir sėdėčiau už to stalo. Jie neatrodė tokie tobuli, tačiau labai labai gražūs ir šviesūs. Primenantys apie gamtą ir jos grožį ar nukeliantis į saulėtą vasarą mažame kaimelyje.
Apžiūrėjusios paveikslus užlipom laiptais į antro aukšto terasą, o iš jos buvo dvi mažos angelės. Pro jas buvo galima pralysti į kitas erdves. Viena nenuvedė kažkur toli, tačiau antroji leido patekti į kitas patalpas. Pirmąją aplankėme bibliotekėlę. Gana erdvi patalpa, su laiptais į dar vieną terasą viršuje. O apačioje buvo sėdmaišių, medinė kėdė primenanti sostą ir knygų lentynų. Jas skyrė didelis langas, kuris atrodė kaip iš filmų, kur veiksmas vyksta praeityje. Vos įžengus pamilau šią vietą. Tokiame šviesiame, jaukiame, tyliame kambaryje su knygomis būčiau galėjus praleisti ir daug daugiau laiko. Ypač man patiko ta kombinacija tarp bibliotekos ir senovę primenančio dizaino. Jaučiausi, kaip pasakoje ar bent jau nukeliavusi laiku atgal. Ir tai man labai patiko.
Kitas kambarėlis priminė muzikos kabinetą. Jame buvo nemažai instrumentų ir egzotinis akvariumas. Tas akvariumo akcentas su daug žalumos, budizmo tikėjimo statulėle ir rūku tik virš vandens, kuriame plaukiojo žuvytės kambariui suteikė gyvybės, spalvų ir jausmų. Tarsi šviežias oras, kuriuo norėtųsi kvėpuoti.
Išėjome Koridoriuje tarp tų kambarių yra užuolaida ir per ją galima grįžti į pagrindinę salę, jei nebenori landžioti per angas. Bet tai ne vienintelės angos mokykloje. Kai kuriuose kambariuose yra padaryti, tarsi slapti kambariukai ar takelis per sieną. Per vieną angelę įlendi, tavęs ten nemato, nes esi už sienos, o per kitą angelę šalimais išlendi. Atstumas tarp angų nėra didelis, tačiau tokie slaptos vietelės atrodo smagiai ir truputį paslaptingai.
Šioje mokykloje būtų pats tas žaisti slėpynių. Kadangi, ji apvali ir užsisukusi, o dar ir turi visokių angų įlįsti, dažnai lengvai nebesiorientuoji, kurioje pastato dalyje kas yra. Užtruktų, kol ieškantis žmogus surastų visus. Bet tai juk ir yra pats įdomumas. Kuo dar man patiko molinė mokykla, tai, jog vasarą ten nekaršta. Todėl dar labiau nesinorėjo iš ten išeiti. Ir visa laime, kad ten yra ir normalių tualetų. Nes kartais tokiose mugėse natūralumo ir savadarbystės būna kiek per daug, kai nesi prie to pratęs. Pavyzdžiui, tualetas mugės lankytojams buvo tiesiog aptverta, iškasta žemėje skylė. O šalia kabo dvipusė kortelė: užeini, užsuki ,,užimta“, išeini, paverti kita puse, kad jau laisva. Tik mes juokėmės, kad dar yra vėjas, kuris lengvai gali atlaisvinti užimtą tokį tualetą. Na, vis dėlto ne viskas toje senovėje buvo patogu... Bet šiaip labai džiaugiuosi ten nuvykusi. Kartais taip norisi pabėgti nuo dabartinio pasaulio, tačiau gyvendamas jame ne visada tai gali. Ne visada gali savoje rutinoje pabėgti nuo interneto, technologijų, nes vis teik kažkas iš dabarties tave atseks. Taip, technologijų buvo ir šioje mugėje: filmavimo kamera, fotoaparatas, telefonas man pačiai padaryti nuotraukoms, tačiau, ypač, toje molinėje mokykloje jaučiausi labiau atitrūkusi ir mažiau priklausoma. Čia nuvažiavus vienai popietei galėjau pabūti kitaip ir pabūti kitokia. Tokia, kuri šiaip miesto gatvėje tarp mašinų ir visko kas madinga būtų išskirtinė.
Žinoma, ne visiems taip patinka tokie dalykai, bet nuvažiavus į tokią mugę diena praeina kitaip. Šiek tiek nusispalvoja rutina. Ir galima sužinoti nemažai, pamatyti, tai ko dar nesi matęs. Visada smagu prasiblaškyti. Ką nors atrasti ir aplankyti. Štai taip praėjo mano šeštadienis. O kaip jį praleidote jūs? Galbūt irgi kur nors nuvykote? O gal žinote įdomių vietų, kurias būtų įdomu aplankyti? Pasidalinkite komentaruose!
Jūsų Rusnė
Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime:
Facebook: Rusne KuleviciuteInstagram:rusnekuleviciute
Komentarai
Rašyti komentarą