Poilsio kryptis: Prienai - Birštonas

 

    Sveiki, šis savaitgalis buvo ganėtinai ramių kelionių tipo. Tai nebuvo vien tik trumpos atostogos, važiavome su didesniu tikslu, bet tuo pačiu ir pailsėjome. Šio straipsnio kryptis – Prienai ir Birštonas.
Leidomės į Lietuvos apatines sritis, tačiau vietomis atrodė, kad tuoj tuoj už kampo pamatysim jūrą. Nėra labai ko stebėtis, juk tai irgi kurortiniai miestai su pušų parkeliais, tik prie Nemuno. Su oru nelabai pasisekė, abi dienas lijo, buvo apsiniaukę ir šaltoka. Dažnai jau taip nutinka: visos dienos saulėtos, o kai tik reikia išvažiuoti – lietus. Ką darėme per tokį bjaurų orą? O atsakymas gana paprastas. Tikrai nesėdėjome namie, o apsiginklavome skėčiais, kapišonais, nuotaika ir pirmyn. Ką aplankėme, kur buvome, ką veikėme? Apie viską nuo pradžių.

Pirmoji diena. Nuo Elektrėnų iki Prienų apie 70km. Dalį tų kilometrų važiavome kalniukais ir keliais pro mažesnius miestelius/ kaimelius. Kai kuriose vietose

Laukai ir pievos

namai buvo išdėstyti taip retai, jog iki kaimyno tektų eiti gal kokį kilometrą. Gyvenimas ten turėtų labai skirtis nuo tų, kurie gyvena miestelyje, o apie didmiesčius aš net nekalbu. Dideli laukai, suartos žemės, kažkur vienas kitas namelis, besiganančios žąsys, žmonių aplink nedaug, o artimiausia parduotuvė... Na, tokios šalimais net nemačiau. Visiškas pabėgimas nuo civilizacijos, o tai kartais ir į naudą. Bet mes važiavome toliau, tiesiai į Prienus. Dar turėjo išsikraustyti kiti žmonės, o šeimininkė sutvarkyti mūsų nakvynės vietą, tad atvažiavome kiek per anksti. Pirmoji mūsų stotelė buvo vietinė čeburekinė. Išalkę, bet net nežinodami

Prie čeburekinės

ko tiksliai tikėtis, nusprendėm pabandyti pavalgyti būtent ten. Lauke stovėjo eilutė žmonių, tad nusprendėm, jog turėtų būti skanu. Eilės dažniausiai reiškia ilgą ir nuobodų stovėjimą visai netoli tikslo, bet negalėjimą jo pasiekti greičiau. Tačiau čia taip nebuvo. Įeina žmogus ir po minutės išeina su užsakymu maišelyje. Pasirodo, specialiai tau užsakymo niekas negamina, čeburekai, kibinai ir kiti smulkesni pasiūlymai iš meniu, tiesiog kepami didesniu kiekiu. Ateini pasakai ko nori ir viskas, nieko laukti nereikia tik susimoki ir pasiimi maišelį, į kurį įdėjo tavo užsakymą. Viskas labai paprastai. O skonis.... Tikriausiai valgiau pačius skaniausius čeburekus per visus, jau nugyventus, metus. Skoniu neatsiliko ir spurgos. Šiltas maistas tiesiog glostė receptorius. Pirma stotelė tikrai nenuvylė: greita, skanu ir malonus aptarnavimas. Laiko dar buvo, tad nusprendėme kažkur
pasivaikščioti, apžiūrėti kas ir kur. Sustojome prie

,,Revuonos viešbutis 
iš kitos pusės"

Revuonos parko. Pats parkas nėra labai išsiskiriantis, tačiau gražus. Kelios medinės skulptūros, vaikų žaidimų aikštelė, mediniai laipteliai su apžvalgos aikštele ten kur teka šaltinėlis. Seses sužavėjo ten esantys įvairūs instrumentai.

Metalafonas po lietaus

Prie metalafono buvo ir stovelis su natomis, tad bet kas galėjo tapti muzikantu ir sugroti paprastas daineles kaip ,,Du gaideliai“. Tačiau įdomiau buvo praėjus parkelį. Prie pat Nemuno yra vandens malūnas, šalia esantys tvenkiniai anksčiau priklausė jam, vėliau šalia stovėjusiam viešbučiui. Nors dar prieš malūną čia
buvo dvarvietė. ,,Revuonos“ viešbutis

Ant viešbučio išpieštas
 pavadinimas

dabar apgriuvęs, matosi seniai nebenaudojamas jokiems tikslams, tačiau tai kas išliko skelbė – čia buvo labai gražu.  Viešbutis buvo įsteigtas 20a., tad stilius išlaikytas kitoks, nei šiuolaikinių viešbučių, o ant šono išpieštas pavadinimas atrodo labai meniškai, didingai. Apėjus iš kitos pusės bėga kriokliukas. Nusileidome takeliu ir prie pat Nemuno, kraštovaizdis išties raminančiai puikus. Labai ilgai ten neužsibuvome, pasiėmėm raktus nuo kambarių, palikome mamą su sesėmis ir su tėčiu išvažiavome atgal į Kauną. Tai nelabai įeina į išvykos dalį, nes Kaune aplankėme tik Kauno ledo rūmus, kuriuose man vyko dailiojo čiuožimo varžybos. Grįžome į kambarius ,,Pas Danutę“. Šie apartamentai išties buvo laibai jaukūs, tvarkingi. Jie įrengti pušynėlyje netoli Prienų ligoninės, tačiau pati vieta labai graži. Važinėjimas suvalgė didelę dalį dienos, tad pirmąjį vakarą beliko tik ištiesti kojas ir kartu su visa šeima pasižiūrėti penktadienio filmuką.

Bišrtonos apžvalgos 
bokštas

Antroji diena. Šią dieną aplankėm daugiau lankytinų objektų. Pavalgę pusryčius išvažiavome į Birštoną, kuris yra maždaug už 7km. Kadangi,  miestai išties arti vienas kito, toli važiuoti nereikėjo. Vos pravažiavus Prienus, pasukome iš pagrindinio kelio. Šalia viešbučio/ restorano ,,Seklytėlė“ pastatytas apie 55 metrų aukščio apžvalgos bokštas

vaizdas iš viršaus

. Apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje. Šiek tiek teko
pasportuoti lipant, tačiau bokšte, jei reikia, yra įrengtos poilsio aikštelės. Na, o iš
viršaus vaizdas tikrai nuostabus. Visas Birštonas, jo bažnyčia, nameliai, sanatorijos matosi kaip ant delno, o kitoje pusėje – miškai ir Nemunas, jo kilpos. Pastebėjome labai įdomų dalyką: nuo miškų kilo garai. Iš pradžių galėjai pagalvoti, jog medžiai dega, tačiau manome, kad miškas po lietaus garavo ir palyginus žemai formavosi debesys. Bokštas turi stogą, todėl ir pilki debesys buvo nebaisūs. Pasigrožėjome vaizdu ir keliavome toliau. Beje, įėjimas į bokštą – nemokamas. Pasiekėme Birštono centrą. Oras nežadėjo nieko gero, todėl užsukome į ,,Birutės vilą

,,Birutės vila" iš vidaus

“- mineralinio vandens paviljoną. Šią vietą galėčiau įvardinti kaip nemokamą
ramybę arba gerą pasislėpimo vietą nuo oro bjaurasties. Aplink baseinėlį ir fontanais pastatyti mediniai gultai, staliukai, foteliai. Priešais mažus fontanus sienoje teka ramus krioklys. Viską puošia augalai, o vandenyje įrengtos švieselės. Oras kiek druskingesnis, tad

Vaizdas pro ,,Birutės vilos"
lubas

tai ir ramina, ir gerai sveikatai. O grožėtis galėsit ir dangumi. Lubos sudarytos iš stiklinių langų, todėl dangaus skliautą matysite, o ant galvos nelis ir vėjas plaukų nesuvels. Jei niekur neskubi smagu čia ateiti ir paskaityti, ir pabūti su draugais ar šiaip pasėdėti. Išėjus išties jaučiasi, jog vidaus ore buvo daugiau visokių medžiagų, druskos. Netoliese yra toks mažas, oranžinis namukas. Jame galima paragauti negazuoto mineralinio vandens. Skonis tikrai neįprastas ir tokio parduotuvėje tikrai nenusipirksi. Dėl savotiško skonio gali ne visiems nepatikti, tačiau pabandyti paragauti verta. Birštonas yra kurortinis miestas

Vienas iš sveikatos pastatų. 
Jame įrengtos purvo vonios.

suinteresuotas ir pritaikytas sveikatingumui, todėl čia galima rasti daug visokių SPA, sanatorijų, purvo vonių, mineralinių šaltinių ir pan. Viena populiariausių yra ,,Eglės‘‘ sanatorija. Centre, netoli bažnyčios, yra basų kojų takas ir keli baseiniukai įmerkti kojas į šaltą vandenį. Basų kojų takas, tai takelis suskirstytas stačiakampiais, o kiekvienas jų pripildytas įvairių dydžių akmenukų, kankorėžių, smėlio, rąstų per kuriuos reikia pereiti

Basų kojų takas. Matosi tik gražioji
dalis, be kankorėžių.

basomis. Tai suaktyvina kraujotaką, atpalaiduoja pėdas, mažina stresą ir stimuliuojama vidaus organų veiklą. Šį kartą praeiti taku buvo per šalta, bet jau ankščiau buvome praėję. Pojūčiai labai įvairūs, nes įpratome vaikščioti su batais, o per padą nieko beveik nejaučiame. Taip pat šįkart neaplankėm, tačiau Birštone galite užkopti ir į Vytauto kalną, pasivaikščioti po parkelį, kuriame yra pastatyta ir Vytauto Didžiojo skulptūra. Pats kalnas yra apie 40

Ant rankos Vytauto Didžiojo statūla

metrų aukščio ir yra vienas iš aukščiausių piliakalnių. Nuo jo atsiveria graži panorama.  Kiek laiptelių iki viršaus, jei ir skaičiavome nebeprisimenu, tačiau prisimenu kaip lipome, kaip buvo gražu ir kaip Vytauto statūlą ant rankos laikyti bandžiau. Aplankėme Birštoną ir vėl grįžome į Prienus. Sesės laukė gimnastikos varžybos. Todėl mūsų savaitgalis ir nebuvo vien pramogos, tai buvo ir varžybų savaitgalis. Iš tiesų pirmą kartą gyvai mačiau aerobinės gimnastikos varžybas, jos triukšmingos, aplink daug judesio, jų šokiai vyksta pagal greitas muzikas, dalyviai turi palaikyti ritmą tarp elementų striksėdami. Ganėtinai įdomi sporto šaka. Viskas vėlavo beveik valandą, Prienuose yra daug mažiau lankytinų vietų nei Birštone, tad tik sustojome paukščių stebėjimo aikštelėje. Nesitikėjau pamatyti tikrų paukščių, bet klydau, Nemuno sala net baltavo nuo kirų. O ir garselis jų visų vienu metu skleidžiamas neblogas. Dar šiek tiek apvažiavome miestelį. Šalia picerijos,

Išpiešta siena su
žymiu žurnalistu

sankryžoje, kaip ir daugumoje didžiųjų miestų yra gražiai išpiešta siena Matui Šalčiui (žurnalistas). Prienuose tokią sieną mačiau tik vieną, tačiau, manau, būtų gražu jei tokių būtų ir daugiau. Po varžybų patraukėme namo.

Šis savaitgalis buvo skirtas kitokioms pramogoms. Mes nevažiavome į atrakcionų parką, bet ir nevaikštinėjome po muziejus. Šios dienos buvo, sakyčiau, arčiau gamtos. Radome daug gražių vietų. Į Prienus ar Birštoną siūlyčiau važiuoti tiems, kam norisi poilsio. Miesteliai labiau pritaikyti ramioms popietėms, tačiau ir čia yra ką nuveikti ir aktyviai. Na, to ir palinkėsiu: atrasti kažką smagaus poilsyje. O jūs visada galite man parašyti pasidalinant įspūdžiais ar pasiūlant ką pridėti sekančiame straipsnyje.

Rusnė

Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: 

Facebook: Rusne KuleviciuteInstagram:rusnekuleviciute

Birštono bažnyčia

 

Kriokliukas prie
 ,,Revuonos" viešbučio

Malūnas Revuonos parke