Prezidentų kambariuose

            Sveiki! Kaip laikotės šią savaitę? Aš asmeniškai, nenoriu girtis, bet vos prieš porą dienų buvau prezidentūroje. Ir juokauju, ir ne, nes išties ten lankiausi, bet tik kaip muziejaus lankytojas.  Prieš kokių dvylika metų turėjau nuostabią galimybę su dėde apsilankyti Lietuvos Respublikos prezidentūroje Vilniuje. Bet buvo ir tokių laikų, kai Lietuvos sostinė buvo ne Vilnius. Tad kodėl gi neapsilankius ten, kur svarbiausi šalies vadovai buriavosi Kauno mieste? Kviečiu šįkart su manimi pasivaikščioti po istorinę LR prezidentūrą, esančią visai netoli Laisvės alėjos.

            Pastaruoju metu man labai sekasi su bilietais. Pasirodo, ši istorinė prezidentūra – M.K. Čiurlionio muziejaus padalinys, o visose jo padaliniuose VDU Menų fakulteto studentai gali lankytis nemokamai. Bet, net jei ir būtų reikėję bilietuką nusipirkti, jis tikrai nėra brangus – paprastas suaugęs žmogus gali apsilankyti už penkis eurus, o daliai lankytojų taikomos ir nuolaidos. Jei atvirai, pamačiusi puošnų ir gana didelį gelsvą pastatą, maniau, kad muziejuje užtruksiu, bet gavosi toks variantas, kad arba gali praleisti pusę dienos, arba suvaikščioti per valandą ar net pusvalanduką.

Trys Lietuvos prezidentai

            Kodėl taip sakau? Nes erdvės su ekspozicijomis nėra labai didelės, bet pateiktas informacijos kiekis – tikrai didžiulis. Vos užėjus į parodą ,,Rūmų istorijos“, pasitinka sienos su laiko juostomis, ilgais tekstais ir įvairiose vietose išdėstyti eksponatai. Tikrai prisipažinsiu, kad visko neperskaičiau, nes, pasakysiu atvirai, suprantu, jog visa ta informacija svarbi, ji išdėstyta kiek painiai ir labaiii plačiai. Bet užtat sužinojau įdomių dalykų, nes šis pastatas nebuvo visą laiką tik prezidentūra. 

Pasirodo, pirminė jo paskirtis – gyvenamasis namas. Bet apie 1843 m. Kaunas tapo gubernijos centru, o tą gyvenamą namą nusiperka už 35 tūkst. sidabrinių rublių ir ten perkelia gyventi gubernatorius. Nemažai dalykų pasikeičia iki tol, kol namas įgyja prezidentūros rūmų titulą, nes jais tapo tik 1919m. O čia būta net trijų Lietuvos prezidentų: A. Smetonos, K. Griniaus ir A. Stulginskio. Visos istorijos nepasakosiu, jei norite sužinoti daugiau, bus puiki motyvacija apsilankyti ir pasiskaityti, bet man patiko pats ekspozicijos išdėstymas. Kiekvienas kambarys – vis kitas laikotarpis, kita valdžia, o durų staktos – lyg vartai su to laikotarpio vėliavų spalvomis ir praeinant užgrojančiu himnu. Tiesiog įdomu pačiam praeiti per tą istoriją ir pamatyti, kiek skirtingų valdžios atstovų šis pastatas glaudė. Bet tuo pačiu metu, prieš įeinant į kambarį, galima ir perskaityti, kokia buvo reali kambario paskirtis, kai dar nebuvo ekspozicijų.

            Antras aukštas – prašmatnesnis. Čia jau įrengta prabangesnė salė, o ir ekspozicijos šventiškesnės. Pavyzdžiui, galima apžiūrėti dovanas, skirtas A. Smetonai, kurios yra skirstomos į net penkias kategorijas: ,,mylimam šefui“, ,,Sveikas atvykęs, Prezidente“, ,,Ir dovana, ir reklama“, ,,Aukštajam Jubiliatui“, ,,Brangiam Tautos vadui“ ir ,,Tau, Valstybės Galva“. Na, tiek daug skirtingų dovanų sulaukti svajoja turbūt ne vienas vaikas, jei tik kategorijos būtų kiek žaismingesnės. O kitoje salėje – paroda A. Stulginskiui. Čia taip pat pateikiama daug įvairios informacijos, bet galima sužinoti ir negirdėtų dalykų, kad, pavyzdžiui, tikroji buvusio prezidento pavardė net ne Stulginskis, o Valiuška. Jo tėvas prisiėmė kitokią pavardę dėl statuso.

Man gal labiausiai ir patiko skaityti ne sausus faktus ar apie komplikuotus Lietuvoje įsitvirtinusius rėžimus, bet apie tas detales, kurių šiaip niekas nepasakoja. Pavyzdžiui, viename tekste radau parašyta, kad, kol tėvas prezidentas gesino politinius gaisrus, rūmų tarnautojoms teko gesinti sukeltus Stulginskio dukros, nes ji bežaisdama padegė sofą. Tokios gyvenimiškos detalės man tarsi parodo, kad ir jie buvo žmonės su savo buitmi ir netikėtais įvykiais.  Na, ir pačiame salės gale – prezidento darbo kabinetas. Užeiti negalima, tik pasižiūrėti nuo slenksčio, bet tikrai jaučiasi kambario rimtumas bei svarba. Tuo pat metu su manimi muziejuje lankėsi ir viena klasė mokinių, spėju, žaidė kažką panašaus į orientacinį žaidimą, ir dvi merginos spėliojo, ar prezidento kabinete kabo Basanavičiaus portretas, ar kito svarbaus politinio veikėjo. Bandė atspėti pagal ūsus ir barzdą, tik, deja, nepavyko man tuo metu prieiti arčiau ir pasižiūrėti, į kieno gi vis dėlto barzdą ten panašiausia.

            Šis muziejus skiriasi nuo kitų savo tematika, informacijos, istorijos rimtumu ir kiekiu, bet, jei rūpi sužinoti, kaip buvo anksčiau, kur buvo svarbiausi šalies vadovai, tuomet visai naudinga užsukti. Be to, nepaminėjau, bet matosi, jog muziejus stengiasi pritraukti ir šeimas, nes padaryti maži, edukaciniai žaidimų kampeliai. Šiek praplėčiau savo žinias, o su jumis atsisveikinu dabar iki kitų kartų!

 Rusnė

P.s ,,Keliaujanti istorija" dabar plečiasi ir soc.tinkluose! Facebook paskyra: Keliaujanti istorija  Instagram paskyra: keliaujanti_istorija, nepamirškit pasekti!

Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: 

Facebook: Rusne KuleviciuteInstagram: rusnekuleviciute