Kartą Bulgarijos saulėtame krante...

 

               

Sveiki, keliavimas, kaip žinot, yra vienas mano mėgstamiausių dalykų, bet dar geriau, kai nespėjusi grįžti tik pakeičiu lagamino turinį ir lekiu toliau. Taip šįkart nutiko, jog anksčiau turėjau baigti ,,Vasaros akademiją“, apie tai straipsnį rasite čia, nes šeštadienio ankstų rytą turėjom būti lėktuve. O šio straipsnio kryptis – Bulgarija.

                Nusileidę Burgaso mieste pavažiavom šiek tiek autobusu ir atsidūrėme ,,Saulėtame krante“ šalia Nesebaro. Nežinau, kaip tiksliai ten yra, bet Bulgarijos kraštas prie Juodosios jūros tarsi suskirstytas į tam tikras zonas, skirtas turistams. Prieš 7 metus, kai atostogavome arčiau Varnos, ta vieta vadinosi ,,Auksinės kopos“, dabar atsidūrėme ,,Saulėtame krante“ ir man visai įdomu būtų sužinoti kokių dar pavadinimų yra, nors neabejoju, kad visi susiję su smėliu ar jūra. Savaitę laiko gyvenome ,,Imperial Hotel“  ir pats viešbutis tikrai gauna gerą mano rekomendaciją. :))

Ypatingai, maistas. Leidome sau pasimėgauti atostogomis ir užsisakę viskas įskaičiuotą gavome tiek maisto, kad galvojau, jog grįšiu atrodydama kaip burundukas. Pirmąją dieną pietūs nepriklausė, tačiau tikrai nelikome alkani, nes ten dieną dirba užkandžių barai. O tai reiškia nesibaigiančias gėrimų, ledų, picų ir kitų užkandžių  porcijas. Pirmą dieną buvo tiesiog puiku, nors, prisipažinsiu, kitas dienas šiais kioskeliais naudojomės daug mažiau, nes per tikrąsias valgymo valandas maisto pasirinkimas tikrai labai didelis ir esi per sotus, kad valgytum dar. Smagu, kad vakarienės buvo teminės, tad patiekalų pasirinkimai šiek tiek keitėsi. Turėjome bulgarų, graikų, arabų, italų, įžimybių tematikas. Taip pat be baseinų, panašių į kitų viešbučių, čia vaikams tam tikromis valandomis įjungdavo tokius, kaip vandens atrakcionus. Čiuožyklų nebuvo, bet įjungtos žaismingos dekoracijos visaip purškė vandenį, kas sesėms labai patiko.

Na, ir negaliu nepaminėti animatorių komandos, kurie buvo atsakingi už įvairius žaidimus vaikams, suaugusiems dienos metu bei vakarinę programą. Vaikų diskotekomis džiaugėsi sesės, bet šokių vakaras buvo ir vyresniems, taip pat muzikos viktorina, animatorių atliekamas Brodwėjus. Brodwėjų rekomenduočiau pamatyti, nes visos programos tikrai nenupasakosiu, bet pasiruošta tikrai puikiai. Jie net turi savo šokį, šokamą kiekvieną rytą ir vakarą, ir mes beveik jį išmokome. Na, buvo ir kitokių programų, kaip ,,Crazy show“, latino šokiai, tačiau norėdami ne tik sėdėti viešbutyje tiesiog nespėjome pamatyti visko. 

                Taigi, rekomendacijos viešbučiui, tačiau tikrai ne vien prie baseino pagulėti atvykome ir negalėjome neaplankyti pačio Nesebaro, į UNESCO įtraukto vieno seniausių miestų Europoje. Tai tarsi sala tiltu sujungta su naujuoju miestu, tad vien panorama vaikštant labai graži. O ir pats miestelis autentiškas. Akmenimis grįstos gatvės, viduramžių laikų pastatai, griuvėsiai ir daug cerkvių, kurių suskaičiavome 11. Čia būta ir bazilikos, tačiau dabar pastatas neturi net stogo, tik likusius visai žavius griuvėsius.

Vaikščiodama po Nesebarą šiek tiek jaučiausi, lyg būčiau Italijoje, nors dar ten nesu buvusi. Galbūt kaltos vėliavos, kurios spalvomis primena Italijos, o gal motoroleriai, gražiai įrengtos kavinės, nes taip, manau, ne vienas įsivaizduoja šią šalį. Bet čia buvo Bulgarija. Ir iš tikrųjų verta pasivaikščioti, tik perspėju, kad vaizdą gali kiek apgadinti visur pristatytos parduotuvėlės. Tai turistų lankytina vieta, tad suprantama, jog gera lokacija prekeiviams, tačiau visko buvo kiek per daug, o kai kur bobulytės įkyriai lenda norėdamos ,,pamatuoti“ savo papuošalus. Bet kokiu atveju įmanoma praeiti ir neišeiti tuščiomis kišenėmis bei rasti gražių vietų, kurių neužstotų kavinių skėčiai. Panorama į jūrą, autentiški pastatai ir griuvėsiai – toks tas Nesebaras ir, jei būsite, kur netoliese, siūlau jį aplankyti.

                Susipažinti su kupranugariais, juos pamaitinti bei pajodinėti galėjome užsukę į ,,Camel Park“. Parkas nėra labai didelis, tačiau vis tiek gali pasiūlyti įdomesnę veiklą bei pasiūlyti išbandyti ką nors naujo. Iš pradžių susipažinome su kupranugariais juos pamaitindami morkytėmis, pasirodo, dauguma jų mano bendraamžiai, bet buvo pora ir vos kelių mėnesių.

Jauniklius galima atskirti ir pagal kailį, nes jis švelnesnis  ir krentantis, nes kupranugariai gimsta su tuo kailiuku, kurį vėliau ,,pameta“. Be kupranugarių išglostėme ir pamaitinome triušiukus, ožkytes, poniukus ir asiliukus. Tarp triušiukų irgi buvo mažylių, kuriuos buvo galima palaikyti ant rankų. Fazanai, povai, balandžiai irgi čia gyvena, bet jų jau nei šėrėme, nei glostėme.

Vėliau grįžome į parko pradžią, kur galėjome pajodinėti kupranugariais. Patiko, tačiau jodinėjimu žirgais gal mėgaujuosi truputį labiau, filmai dykumose nemeluoja – kupranugariai gana lėti. Bet nesigailiu išbandžiusi šią, man naują, atrakciją.

                Labai arti kupranugarių parko yra įsikūręs didžiulis vandens parkas. Jam skyrėme visą atskiros dienos popietę, nes veikti tikrai yra ką. Nesu vandens žmogus, bet tikrai verta atvažiuoti. Parkas didelis ir tinkamas nuo mažiausių iki vyriausių. Mažiausiems yra net dvi zonos, vienoje negilus baseinas su mažomis čiuožyklomis, kitoje ,,piratų“ zonoje čiuožyklos didesnės. 

O vandens čiuožyklų irgi rasit visokiausių: čiuožimui paprastai į vandenį, čiuožimui su padangomis, su kilimėliais ant vandens, bet ne į baseiną, kur panerti nėra galimybės, vinguriuotų, stačių, apgaubtų, kad leistųsi žmonės tamsoje, o be viso šito yra ir paprastų baseinų bei porą upių, leidžiančių paplaukioti sėdint padangoje. Visko išbandyti tikrai nespėjau, bet ekstremaliausia buvo ,,Tsunamio“ čiuožykla, kurioje sėdint padangoje tave beveik stačiai paleidžia žemyn, tada užkilęs į viršų atbulomis leidiesi nugara į priekį ir taip tol, kol padanga sulėtėja ir nusileidi į vandenį. Baisiausia buvo, kai netyčia ramiai nusileidę sugebėjome apsiversti patys, nes nemoku plaukti ir vanduo gali atrodyti tikrai gąsdinantis, tačiau pakankamai ekstremalu ir leistis čiuožykla. Stengiausi išnaudoti progą, kad jau atvažiavom į tokį didelį vandens parką, bet, tiesą pasakius, džiaugiuosi, kad nei karto nereikėjo manęs rimtai gelbėti. Be to, išeidami galėjome nusipirkti ir smagių atspausdintų nuotraukų, užfiksuotų besileidžiant įvairiomis čiuožyklomis.

                ,,Afroditės parkui“ buvo paliktas atsiliepimas: mažas, bet gražus. Na, taip ir buvo. Ėjome tikrai ilgiau nei pabuvome parke, tačiau negaliu sakyti, kad negražu. Tai tarsi du/ trys parkeliai vienas šalia kito. Viename vaikų žaidimų aikštelę, kiek jau aplūžusi, bet dar pasisupti tinkama, antrame tvenkinukas su pora baltų  statulėlių, o trečiame ,,didžiausiame“ žalia arka, takutis aplink Afroditės statulą ir pavėsinė. Jei eisite tikėdamiesi įspūdingo parko, nusivilsite, bet mūsų pasivaikščiojimui jis visai tiko.

                Saulėtame krante rasite ir atrakcionų parkų. Iš viso mačiau bent keturis, bent du iš jų tikrai veikia. Tas, kuriame buvome pakankamai mažas, bet jis buvo pasirinktas dėl atstumo. Na, bent nuotaiką gali pakelti ir ten esantys keli atrakcionai. Didesnis parkas buvo dar toliau nuo mūsų viešbučio, tad jo neaplankėme.

                Skaičiavome kiek transporto priemonių išbandėme per šias atostogas ir jų, pasirodo, tikrai nemažai, tad tikiu Bulgarijoje su transportu bėdų neturėsite. Taigi, skridome lėktuvu, važiavome autobusu, taksi, arklių traukiama karieta, nemokamu vandens parko autobusiuku, traukinuku (turistinis, ne ant bėgių), jodinėjome kupranugariais, sesės pasivažinėjo savo atsiskraidintais paspirtukais ir ėjome pėstute. Bet čia nėra visos įmanomos transporto priemonės, tad tik reikėtų išsirinkti patogiausią ir geriausią jums.

                Taigi, tokios buvo mano poilsinės, bet šiek tiek ir pažintinės atostogos Bulgarijoje. Pilnos klykaujančių žuvėdrų, smėlio, vandens, pasivaikščiojimų, muzikos ir pramogų. Iš vienos pusės Bulgarija nėra prabangi šalis, čia vis dar egzistuoja telefonų būdelės gatvėse (visai nepanašios į raudonas Londono), tačiau pamatyti vis tiek yra ką.

Be galo patinka, kai nereikia sėdėti vienoje vietoje, o grįžus iš vienur, važiuojam kitur, taip vasara atrodo pilnu procentu išnaudota, bet ir man galimai reikės savaitėlės atostogų nuo atostogų. Nors, kas ten žino, turbūt greitai susitiksime kituose nuotykiuose ir atradimuose.

Rusnė

Kilo klausimų? Turi pastebėjimų? Kažko pritrūko? Kažkas patiko? Susisiekime: 

Facebook:Rusne KuleviciuteInstagram: rusnekuleviciute