Keliaujanti istorija

       Sveiki, šis savaitgalis buvo ganėtinai ramių kelionių tipo. Tai nebuvo vien tik trumpos atostogos, važiavome su didesniu tikslu, bet tuo pačiu ir pailsėjome. Šio straipsnio kryptis – Prienai ir Birštonas. Leidomės į Lietuvos apatines sritis, tačiau vietomis atrodė, kad tuoj tuoj už kampo pamatysim jūrą. Nėra labai ko stebėtis, juk tai irgi kurortiniai miestai su pušų parkeliais, tik prie Nemuno. Su oru nelabai pasisekė, abi dienas lijo, buvo apsiniaukę ir šaltoka. Dažnai jau taip nutinka: visos dienos saulėtos, o kai tik reikia išvažiuoti – lietus. Ką darėme per tokį bjaurų orą? O atsakymas gana paprastas. Tikrai nesėdėjome namie, o apsiginklavome skėčiais, kapišonais, nuotaika ir pirmyn. Ką aplankėme, kur buvome, ką veikėme? Apie viską nuo pradžių. Pirmoji diena. Nuo Elektrėnų iki Prienų apie 70km. Dalį tų kilometrų važiavome kalniukais ir keliais pro mažesnius miestelius/ kaimelius. Kai kuriose vietose Laukai ir pievos namai buvo išdėstyti taip retai, jo...

   Aš ir mano mamytė                 Labas visiems, šįkart tekstas ilgesnis, skaitydami užtruksite maždaug 15 minučių, bet bus tikrai verta. Yra du žmonės, be kurių neegzistuotumėm. Vienas iš jų yra mama. Labiausiai besirūpinančios, linksmiausiai besišypsančios mamos. Retas gali įsivaizduoti gyvenimą be šio žmogaus. Per gyvenimo tarpsnius nuomonė apie mamą pasikeičia daugybę kartų, tačiau galiausiai vis tiek mama lieka pačia artimiausia. Šiltais apkabinimais galime dėkoti mamoms už jų rūpestį ir pastangas: mus užauginti, mums patarti, išklausyti, kartu pasidžiaugti, pagirti, kiekvieną dieną. Tačiau yra viena diena metuose, kai tą dėkingumą ir meilę norisi išreikšti ypatingai. Kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį - per mamos dieną. Vienintelis klausimas – kaip tą dieną paversti ypatinga? Nerašyčiau straipsnio, jei negalėčiau į šį klausimą atsakyti, o šįkart galiu pateikti net penkis atsakymus. 1. ...

                  Sveiki, turiu paruošusi pasidalinimą nauja kelione. O dar tiksliau kalbant, šios kelionės veiklą išbandau jau antrą kartą ir abu kartus norėčiau palyginti. Apsilankėme žaidimų kambaryje/miestelyje ,, Curiocity “. Taip, tai VAIKŲ žaidimų kambarys ir taip, jis sukurtas, pritaikytas VAIKIŠKAI. Bet tame ir slypi visa esmė. Kauno mieste jis veikia jau kelerius metus ir yra ne naujiena. Lankiausi ir ėjau žaisti būdama maža, o dabar lydėjau seses. Taigi, kaip šis kambarys atrodė tada ir dabar? Kuo jis skiriasi nuo įprastų žaidimų kambarių?  (Nuotr. jauniausioji sesė vaikų kampelyje iki 3m.)            Įprastai išgirdę žodžių junginį ,,žaidimų kambarys“ įsivaizduojame siauras laipynes su čiuožykla  į kamuoliukus ir didelį triukšmą. Na, mažųjų skleidžiamo triukšmo čia taip pat pakankamai, tačiau pati erdvė daug įdomesnė. Kai buvau prieš kelerius metus, patalpa...

      Sveiki, praeitame savo straipsnyje krepšinį palyginau su ledo rituliu. Tad jei jau pradėjau, pagalvojau praplėtoti šią temą. Mano miestelyje tai – gana populiari sporto šaka. Turime gerą Elektrėnų ledo areną, joje vyksta ir įvairios svarbios varžybos, ir treniruojasi būsimi galbūt profesionalūs ledo ritulininkai. Negalėčiau įsivaizduoti šio miesto be ledo. Nesvarbu kurioje čiuožimo srityje labiau pasižymi – dailiojo čiuožimo, greitojo, kerlinge, ledo ritulyje ar čiuožinėji savo malonumui, laisvalaikiu, sakoma, elektrėniečiai čiuožti išmoksta greičiau nei vaikščioti. Keliaujantiems sustojus tarp Vilniaus ir Kauno taip pat siūlau išbandyti! Na, nors ir mano dalį gyvenimo užima pačiūžos, o ir ledo ritulys man nesvetimas, negalėčiau tiek daug papasakoti kaip profesionalus ledo ritulininkas ir treneris Dovydas Kulevičius. (Nuotr. Iš ,,Energijos" varžybų 2016m., kai čiuožiau pasirodyme per pertrauką) -Kaip ledo ritulys tapo tavo gyvenimo dalimi? Kaip papasakotum s...