Keliaujanti istorija

                     Sveiki, kurį laiką jau nerašiau, nes daugybę laiko užima ir kitos veiklos. Be to, tokiu darbingu laikotarpiu mažiau keliauju, tad straipsniai retesni, bet pasistengsiu įvairiomis istorijomis džiuginti ir šaltesniu metų laiku. O praeitą savaitę kaip tik išpuolė proga pasivažinėti iki Anykščių ir dar sudalyvauti neeiliniame renginyje. Važiavome į respublikinį meninio skaitymo festivalį ,, Žodžio kelias “.                 Kas yra meninis skaitymas? Kai išgirstame tokį žodžių junginį, dažnai įsivaizduojame, jog žmogus priešais save pasideda knygą ir stengiasi garsiai ir raiškiai ją perskaityti. Bet viskas vyksta kiek kitaip. Meninis skaitymas – tai labiau kažkokios istorijos papasakojimas, perdavimas publikai teksto emocijas. Kai kurie pasakojimas net labiau primena vaidybą, tačiau be judesių. Tik savo kalba, intonacijomis ir veido išraiška...

  Sveiki, rašau šį neilgą straipsniuką vis dar būdama kelionėje, bet prižadu apie ją pačią parašysiu vėliau, grįžusi. Tik tiek, jog išvykome atostogų į pietų Prancūziją, į Montpellier miestą. Manau, būtent į šį miestą gal ir nebūtume važiavę ir nebūčiau tiek kartų  lankiusi ir skridusi, jei ne čia gyvenantys mano seneliai. Jie nėra prancūzai, tačiau emigravo iš Lietuvos ir jau kuris laikas čia gyvena, dirba ir pan. Taigi, šis straipsnis ir bus apie emigraciją. Na, ši tema buvo gana aktuali visais laikais, vieni ieško laimės, kitų nerimsta širdis dėl užsienio grožio, o aš nusprendžiau paklausti kaip ten nutiko su mano seneliais.   - Kiek laiko jau gyvenate Prancūzijoje?  - Aš nuo 2007 m., diedukas nuo 2006m.  - Dėl kokios priežasties išvykote?  -Lietuvoje tuo metu buvo sunkoka 50-mečiams su darbais. - Kas svetur yra geriau, patogiau? -Būtent Prancūzijoje yra labai gera sveikatos sistema. Diedukas pridūrė, kad lengvesnės ir darbo sąlygos, čia į tave žiūr...

                   Sveiki, jau ne kartą esu paminėjusi savo gimtąjį miestelį – Elektrėnus. Šiandien norėčiau papasakoti būtent apie juos tiek tiems, kas skaito iš kitų miestų, tiek tiems, kurie čia kartu gyvena. Tinklaraštyje rašau apie keliones, išvykas, maršrutus toliau nuo namų, tačiau veiklos yra ir čia. Be to kartais reikia pasilikti ir prisiminti, kad čia gali būti net geriau, už kai kurias aplankytas vietas. O galbūt kam nors kelionė taps iki Elektrėnų? Kuo šis miestas ypatingas?                 Truputėlis istorijos: planuose ši vieta turėjo būti kaip gyvenvietė šalia šiluminės elektrinės, skirta jos darbuotojams. Elektrinės aušinimui buvo reikalingas vanduo, todėl užtvenkta Strėvos upė ir užlieti aštuoni ežerai. Tarp jų vandeniu buvo apsemti ir ten jau buvę kaimai: Perkūnkiemio, Raistinės, Kakliniškių, Šarkinės, Anykštos, Lekavičių, Mažiklės, Petravičių...

                         Sveiki, šią savaitę niekur toli nevažiavome, tačiau ir nesėdėjome namie. Vis tiek atsiranda progų ištrūkti iš namų ir išbandyti ką nors naują. Šįkart mūsų kryptis buvo Vilnius. Mano sesės gimimo dienos proga, išnaudojome mano gimtadienio dovaną. Na, čia toks šiek tiek juokingas, bet smagus sutapimas. Prekybos centre ,,Cup“ yra įsikūręs ,, Selfie lab “. Pačiame viršutiniame aukšte įsikūrusi studija specialiai asmenukėms, fotosesijoms daryti. Pati niekada nemokėjau pozuoti prieš kamerą, bet viskas įrengta taip, jog tiesiog smagiai laiką praliestų kiekvienas. Iš viso yra 20 įrengtų zonų, beveik prie kiekvienos stovi po ,,selfių“ stovą, aplink kurį įtaisyta LED lempa. Su juo patogiau fotografuotis, lempą galima reguliuoti iki tinkamo apšvietimo, nusistatyti aukštį ir padėtį, iš kurios perspektyvos norima fotografuoti. Zonos nėra didelės, tačiau įrengtos taip, jog, kai pirmą kartą visas pamatai vienoje ...

           Sveiki, praeitą savaitę jokio įrašo nepaskelbiau, nes visą savaitę nebuvau namuose. Neturėjau nei laiko, nei galimybių apie ką nors parašyti. Bet jau grįžau, tad ir papasakosiu kur buvau ir ką veikiau. Iškart įspėju, kad šis įrašas bus ilgesnis nei ankstesni, bet tikiu, kad vis tiek geras. Bet apie viską nuo pat pradžių.                 Prieš tris metus mama Facebook programėlėje rado registraciją į ,,Svajonių stovyklą “. Ji išsiskyrė tuo, kad buvo rengiama vienuolyne. Kuo labiau pašėlusiai kažkas skamba ir kuo daugiau nuotykių ar naujos patirties tai žada, tuo gi linksmiau. Ilgai nesvarstėme ir mane užregistravo. Tik likus nedaug laiko iki išvykimo vis dėlto abi susimąstėme ar tai buvo puikus sprendimas – nauja stovykla, visiškai nepažįstami žmonės, apgyvendinimas nebeveikiančiame, sename (pastatytas maždaug 1732-1734 metais) vienuolyne. Vienuolyno istorija ant sienos K...